Planas patvirtintas prieš keletą mėnesių, taigi natūralu, kad artėjant mokslo metų pradžiai nėra aiškumo, kas iš tiesų bus daroma savivaldybėse, kokios patvirtintos priemonės pasiteisins, o kurios virs tik biudžeto lėšų išeikvojimu. Pagaliau, kaip tai bus perkeliama į šeimas, kurios yra svarbiausias rizikų valdymo šaltinis.
Išbando nesulaukę 15 metų
Priklausomybę sukeliančias medžiagas vaikai dažnai išbando dar iki 15 metų. Nepaisant šių duomenų, šiandien nuo priklausomybių kenčiančiose šeimose pagalba orientuota pirmiausia į tėvų problemas.
Taigi šeimose augantiems vaikams, kurie patiria žalą, trikdančią jų raidą ir sveikatą, pagalbos stokojama. Dėl šeimose kylančių priklausomybių sukeltų problemų, nukenčia vaikų fizinė sveikata (sužalojimai, randai), pažintinių procesų raida (kalba, mokymasis), emocinė raida (nerimas, potrauminio streso sutrikimas, depresija, žema savivertė), elgesys (silpna impulsų kontrolė, agresija, savęs žalojimas), tarpasmeniniai santykiai.
Sulaukę pilnametystės tokie vaikai stokoja tėvystės įgūdžių, dažnai būna agresyvūs ir smurtaujantys partneriai, yra linkę nusikalsti ir elgtis asocialiai.
Todėl ši Vyriausybė, kuri kadenciją paskyrė pastangai sušvelninti ankstesnės Vyriausybės įvestus ribojimus, nepademonstravo jokio apčiuopiamo progreso, tik sukėlė riziką tiems sprendimams, kurie reikšmingai sumažino medžiagų prieinamumą.
Specialistai, tiesiogiai dirbantys su paaugliais ir jų tėvais, nedviprasmiškai signalizuoja, kad labai trūksta sistemingų kompleksinių paslaugų ir priemonių 10-14 metų vaikams, susiduriantiems su šiais iššūkiais: tiek eksperimentuojantiems, tiek vartojantiems atitinkamas medžiagas, tiek patiriantiems to poveikį šeimose.
Atliktas svarbus tyrimas
Čia reikėtų paminėti vieną svarbią iniciatyvą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2020 m. vasario 24 – 2023 metų gruodžio 31 dieną įgyvendino projektą, kurio tikslas buvo išbandyti Lietuvoje multidimensinės šeimos terapijos programą.
Tai visapusiška, į šeimą orientuota elgesio keitimo programa vaikams ir jaunuoliams, pasižymintiems komplikuotu elgesiu. Pagal šią programą dirbama su 11-17 metų vaikais ir paaugliais, kurie nelanko mokyklos, pasižymi agresyviu elgesiu, vartoja psichotropines medžiagas, turi kitų elgesio sunkumų.
Kadangi ši programa buvo pripažinta kaip efektyvi priemonė, tačiau lieka neprieinama daugeliui regioninių savivaldybių dėl 100 km tesiekiančio paslaugų teikimo spindulio, kyla pagrįstas klausimas, ar neverta skirti papildomo dėmesio ir investicijų į specialistų rengimą. Priešingai, nei elgiamasi dabar, kai kuriamos naujos priemonės, kurių efektyvumas nėra aiškus.
Visgi vaikams svarbiausios aplinkos yra šeima ir mokykla. Todėl turėtų pirmiausia būti fokusuojamasi į čia nukreiptas prevencines priemones.
Neišnaudotas šeimos tarybos vaidmuo
Vaikų ir paauglių psichotropinių medžiagų vartojimas yra neatsiejamas nuo jų emocinės būklės, patiriamų išgyvenimų. Jiems įtakos turi padidėjęs tėvų užimtumas ir įtampos derinant šeimos bei darbo įsipareigojimus, nesaikingas technologijų vartojimas, nesaugumas, susijęs su ekonominiu nestabilumu, geopolitinėmis grėsmėmis ir kita.
Švietimo įstatymas apibrėžia, kad mokykla privalo sukurti ir palaikyti sveiką ir saugią aplinką, sudarančią palankias galimybes ugdyti ir mokytis. Tai pat mokykla privalo sudaryti galimybes mokiniams dalyvauti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kokybės kriterijus atitinkančiose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančiose, smurto, patyčių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar kitose prevencinėse programose.
Todėl, siekiant sukurti ir palaikyti teigiamą mokymo įstaigos psichologinį klimatą, mokykloms tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones.
Į pagalbą savivaldybėse veikiančioms mokykloms ir šeimoms galėtų ateiti savivaldybių šeimos tarybos. Jų tikslas - padėti įgyvendinti palankią aplinką šeimoms ir stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su šeimomis.
Jos galėtų orientuotis į pagalbą tėvams ir šeimoms, į jų švietimą ir atsakomybės didinimą, tėvystės ir motinystės įgūdžių ugdymą, į bendradarbiavimą su šioje srityje veikiančiais specialistais ir įstaigomis.
Psichotropinių medžiagų vartojimo vaikų ir paauglių tarpe problema negali būti tik tėvų atsakomybė, reikalingos tiek tėvų, tiek institucijų ir visos visuomenės susitelkimas bei konstruktyvus veikimas.
