Pinigų kiekis, niekad nebuvęs gailestingumo matu, ne atsitiktinai minimas Šventajame Rašte – istorijoje apie samarietį. Tikriausiai visi žino biblinę istoriją apie iš Jeruzalės į Jerichą keliavusį žmogų, kurį užpuolė, sumušė ir apiplėšė plėšikai. Jam pagelbėjo tik samarietis. Aptvarstė žaizdas, nugabeno į užeigą, slaugė, o galiausiai užeigos šeimininkui davė du denarus, kad šis tęstų pradėtą gerą darbą. Jei paliktų denarų nepakaktų ir užeigos šeimininkui reiktų pridėti savų lėšų, Gerasis Samarietis žadėjo sugrįžti ir atsilyginti.
Taigi, kas būtų, jei Gerasis Samarietis nebūtų turėjęs denarų? Ar būtų galėjęs padėti į bėdą patekusiam žmogui, o jei būtų galėjęs, tai kaip ir kiek? Klausimai ne retoriniai, egzistenciniai – kiekvieną dieną susiduriame su ta pačia dilema: kaip padėti, kai pinigų tiesiog nėra; kaip padėti visiems, kai pinigų ištekliai riboti? Ar tas, kuris neturi pakankamai pinigų, nėra gailestingas ir teisingas?
Kiekvieną dieną susiduriame su ta pačia dilema: kaip padėti, kai pinigų tiesiog nėra; kaip padėti visiems, kai pinigų ištekliai riboti?
Sakoma, kad gailestingumas matuojamas širdimi, tuo tarpu teisingumui „pasverti“ turime teismus ir įstatymus. Teisingumas buvo „išmatuotas“, kai 2013 m. liepos 1 d. Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nutarimą, kuriame nurodoma, kad 2009–2010 m. konservatorių ir liberalų koalicijos priimti nutarimai dėl teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų atlyginimų mažinimo prieštarauja Konstitucijai, ir kad nuo spalio 1 d. visi anos valdžios priimti įstatymų pakeitimai dėl šių kategorijų darbuotojų nustoja galioti, turi būti mokami senieji darbo užmokesčiai.
KT nutarimas nurodo, kad valstybė, esant sunkmečiui, turi teisę mažinti atlyginimus, tačiau privalo juos mažinti visiems vienodai, kad nepažeistų teisingo apmokėjimo už darbą principo. O šis principas, anot KT, reiškia, kad nevienodą darbą atliekantys darbuotojai turi gauti ir nevienodą darbo užmokestį. Mat pastarasis priklauso nuo darbo sudėtingumo.
Konservatoriai daugiau uždirbančių pareigūnų atlyginimus sumažino daugiau, o mažiau uždirbančių – mažiau. Taip teisingo apmokėjimo už darbą principas buvo pažeistas, nes atlyginimas už sudėtingą darbą tapo panašaus dydžio, kaip ir atlyginimas už nesudėtingus darbus.
A.Butkevičiaus Vyriausybei iškilo dilema: ir Konstitucinio Teismo nutarimo negalima pažeisti, ir kitų profesinių grupių bei pensininkų nevalia pamiršti. O pinigų yra tik tiek, kiek yra, ir net Gerasis Samarietis vargu ar rastų galimybę padėti visiems ir iškart.
Deja, pinigai yra neatskiriama žmogaus ir visuomenės gyvenimo dalis. Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė priėmė optimalų sprendimą. Kad nepažeistų Konstitucijos, Vyriausybė per 3 mėnesius išsprendė galvosūkį, kaip rasti papildomus 34 milijonus litų valstybės pareigūnų atlyginimams atstatyti. Buvo nuspręsta pasinaudoti valstybės institucijų turimomis sutaupytomis lėšomis, kad dėl KT nutarimo vykdymo nereikėtų keisti šių metų biudžeto, kad būtų, kiek tai įmanoma, mažiausiai išlaidų ir nebūtų pakenkta valstybės finansams. Likučiai bus išmokėti kitais metais. Galima viltis, kad atlyginimų atkūrimas paskatins vidaus vartojimą, o tai padės greičiau grąžinti pensijas.
Neatkurti buvusių atlyginimų, nepažeidžiant Konstitucijos, buvo neįmanoma. O jei nuo spalio 1-osios būtų neišmokami automatiškai didėjantys atlyginimai, valstybę prislėgtų dar didesnės išlaidos, kadangi anksčiau ar vėliau vis tiek tektų mokėti ne tik neišmokėtas sumas, kurios būtų prisiteisiamos teismuose, bet ir delspinigius.
Galima tik skėsčioti rankomis, kad po KT sprendimo teisiškai raštingi ir gerai savo pajamas kontroliuojantys valstybės pareigūnai vos ne įstaigomis in corpore ėmė kreiptis į teismus reikalaudami priteisti per krizę sumažintus atlyginimus. Jie nesivadovauja išmintimi, kad gėda draudžia tai, ko nedraudžia įstatymai.
O kaipgi bibliotekininkai, muziejininkai, kultūros, socialinės ir kitų biudžetinių sferų darbuotojai, kurių darbas valdant konservatoriams ir liberalams, buvo nupigintas ir apmokėjimo dydžiu beveik prilygintas mažiausios kvalifikacijos reikalaujančiam darbui?
Valstybės pareigūnai vos ne įstaigomis in corpore ėmė kreiptis į teismus reikalaudami priteisti per krizę sumažintus atlyginimus. Jie nesivadovauja išmintimi, kad gėda draudžia tai, ko nedraudžia įstatymai.
Socialdemokratų vadovaujamai Vyriausybei, siekiančiai socialinio solidarumo ir teisingumo, liko galvosūkis, kaip atkurti atlyginimus ir kitiems biudžetiniame sektoriuje dirbantiems asmenims, nors jie Konstitucinio Teismo nutarime ir nėra minimi. Tai dar didesnė anos valdžios palikta finansinė vilkduobė. Premjeras A.Butkevičius apeliuoja į savivaldybes, nes ateinančių metų savivaldybių biudžetams tenkanti dalis augs net 5,1 proc. ir asignavimai iš valstybės didės 332 mln. Lt, o tai žymiai sutvirtins savivaldybių finansinius pamatus. Todėl jos, taupiai tvarkydamos lėšas, gali paremti mažiausiai uždirbančius biudžetininkus.
Svarbu atsiminti, kad pensijos jau buvo atkurtos 2012 metų gruodį. Nors ekonomika dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio, nuo 2015 m. Vyriausybė ketina grąžinti ir dėl krizės neišmokėtą pensijų dalį. Atlyginimų atkūrimas turėtų paskatinti vidaus vartojimą ir ekonomikos augimą, o tai leis pensijų grąžinimui sukaupti lėšų, kurių šiuo metu valstybė neturi.
Nors situacija vis dar sudėtinga, kitų metų biudžetas rodo, kad pamažu lipame iš duobės. Tačiau šalies finansų dar neužtenka išspręsti visoms susikaupusioms problemoms. Jei siekiame geresnės ateities, būtina ir toliau laikytis griežtos finansinės drausmės, atsakingai skolintis ir neišlaidauti.
Gerėjantys Lietuvos ekonomikos rodikliai akivaizdžiai signalizuoja, kad taikomi finansiniai instrumentai yra rezultatyvūs. Vyriausybės siūlymu, Seimas laiku priėmė mokesčių įstatymo pataisas, kurios įsigalios 2014 m. sausio 1 dieną; taip vykdomas vienas iš Vyriausybės programos prioritetinių punktų – užtikrinti mokesčių stabilumą.
Pagaliau apmokestintos pajamos iš kapitalo, padidintas neapmokestinamų pajamų dydis taip pat yra parama mažiau gaunantiems. Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika išaugo 4,2 proc. ir buvo antra pagal BVP augimą Europos Sąjungoje. 2014 m. Eurostatas Lietuvai prognozuoja 3,6 proc. BVP augimą, t.y., 0,5 proc. daugiau, nei prognozuojama visiems šiems metams.
Ekonomikos augimas ir sumanus planavimas leis atstatyti konservatorių neteisėtai žmonėms sumažintus atlyginimus ir pensijas, taip pat ir valstybines, socialines išmokas, nedidinant valstybės skolos ir išlaikant valstybės finansinį stabilumą.
O dabar atsakykime į klausimą, iškeltą straipsnio pavadinime. Taigi, kas bendro tarp Vyriausybės ir Gerojo Samariečio (samariečių)? Ir iš vienų, ir iš kitų laukiama pagalbos, solidarumo, teisingumo, gailestingumo. Ir bibliniais laikais gerų norų nebuvo galima įgyvendinti be pinigų. Ir jei biblinis samarietis nebūtų turėjęs pakankamai denarų, arba ant kelio būtų aptikęs ne vieną, o kelis pagalbos reikalingus žmones, istorija galėjo būti šiek tiek kitokia.
Irena Šiaulienė yra Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė
