Tokios dejonės pasipylė dar tuomet, kai net nebuvo patvirtintas premjero ir „Gazprom“ vadovo susitikimas, jau nekalbant apie pokalbio turinį.
Nei premjeras, nei jo komandos nariai NIEKUOMET jokiame kontekste nebuvo pareiškę, kad atsisako Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo ar atsiims ieškinį iš Stokholmo arbitražo. Deja, ne argumentai ir tiesa čia svarbiausi.
Pasinaudota propagandos kliše: pats mušk, pats rėk. Ja bandoma paveikti visuomenę, nepaisant jos lūkesčių. Kas išgąsdino konservatorių partiją ir privertė imtis tokių desperatiškų veiksmų, daryti pareiškimus, prasilenkiančius su realybe? Tik galimi pokyčiai, kurių jie nepadarė valdydami ketverius metus.
Kodėl ponas D.Kreivys tokios užduoties neformulavo tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui arba energetikos ministrui A.Sekmokui?
Tarp kitų nuomonių savąją išdidžiai pareiškė ir buvęs ūkio ministras D.Kreivys. Anot jo, derybose su „Gazprom“ turi būti pasiekta ne mažesnė kaip 40 procentų nuolaida, bet koks kitas rezultatas, esą, būtų traktuojamas kaip pralaimėjimas. Norisi dar kartą priminti ponui D.Kreiviui tai, ko, matyt, tik jis vienintelis jau nebepamena. Jo atstovaujamos partijos vadovaujama Vyriausybė nenuderėjo nė cento, maža to, už dujas mokėjome ir vis dar mokame brangiausiai Europoje. Kodėl ponas D.Kreivys tokios užduoties neformulavo tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui arba energetikos ministrui A.Sekmokui?
Jeigu A.Butkevičiaus Vyriausybei pavyktų pasiekti mažesnę dujų kainą, tai paprastam žmogui sumažėtų sąskaita už šildymą, verslas taip pat patirtų mažesnius kaštus. Gal baiminamasi, kad dėl to sumenks konservatorių reputacija? Tiek metų permokame už dujas vien todėl, kad konservatoriai taip ir nesugebėjo civilizuotai derėtis – ne žeminant, grasinant, o tiesiog oriai, gerbiant save ir oponentą, kalbant argumentų kalba.
Irena Šiaulienė yra Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė
