Jeigu pasaulinės koronaviruso pandemijos pradžioje tiek klinicistų, tiek mokslininkų pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į šio viruso plitimo kelius, diagnostikos galimybes, pagrindinius ligos klinikinius požymius, komplikacijų dažnį, gydymo metodų paieškas (deja, nesėkmingas) ir efektyvios vakcinos sukūrimą, tai po kiek laiko buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad vadinamas pasveikimas, kai jūsų organizme, net pakartotinai tiriant, nerandamas virusas, nereiškia, kad jūs jausitės sveikas.
Daugelyje pasaulio šalių atlikti tyrimai parodė, jog, persirgus koronavirusine infekcija po išrašymo iš gydymo įstaigos, kada konstatuojamas pasveikimas, net nuo 40% iki 90% pacientų atžymi įvairius simptomus, kurie apibūdinami kaip postkovidinis sindromas (Post-COVID-syndrome – PCS).
Daugeliui tirtų asmenų taip pat buvo nustatyti nerimo ir depresijos požymiai.
Postkovidinio sindromo simptomus, matomai, galima būtų klasifikuoti į tuos, kurie atsiranda dėl tiesioginio viruso poveikio į įvairias organizmo sistemas bei simptomus, kurie pandemijos sąlygomis atsiranda dėl kardinaliai pasikeitusios socialinės aplinkos, gyvenimo būdo ir kiekvienam žmogui sutrikusių įprastinių stereotipų. Vienas iš didesnių tyrimų, atliktų Kinijos mokslininkų grupės parodė, jog, ištyrus 1733 pacientus, gydytus ligoninėse, praėjus 6 mėnesiams po jų išrašymo iš stacionaro, net 63% apklaustų asmenų nurodė, jog pastoviai jaučia nuovargį bei raumenų silpnumą. Miego sutrikimai kankino net 26%, skonio nejautė – 11%, kvapų – 9%, judėjimo problemas atžymėjo 7%. Daugeliui tirtų asmenų taip pat buvo nustatyti nerimo ir depresijos požymiai.
Beje, nieko gero nežadantis simptomas buvo ir ženklus antikūnų kiekio sumažėjimas, lyginant su ligos aktyvia stadija. Suprantama, kad simptomų intensyvumas labai priklauso nuo to, kiek laiko praėjo po ligos. C.Carvalho – Schneider su kolegomis pereitais metais ištyrė persirgusių koronavirusine infekcija 150 asmenų grupę. Buvo nustatyta, kad intervale nuo 1 iki 2 mėnesių po išrašymo iš ligoninės 87% apklaustų tiriamųjų jautė į gripą panašius simptomus (galvos, raumenų, sąnarių skausmus), karščiavo net 59%, skonio ir uoslės sutrikimus nurodė net 59% pacientų. Praėjus 2 mėnesiams, 2/3 asmenų vis dar atžymėjo dusulio ir astenijos simptomus. Prancūzų mokslininkų grupės (Garrigues ir bendr.,2020) atlikta 120 asmenų apklausa, praėjus 110 dienų po išrašymo iš ligoninės, parodė, kad pagrindinis skundas yra nemotyvuotas nuovargis – 55%, dusulys – 42% atvejų. Miego sutrikimais skundėsi 30,8%, koncentracijos susilpnėjimu – 28% asmenų. Atminties pablogėjimą atžymėjo net 34% tirtųjų.
Gydytojai pataria pacientams, persirgusiems covidine infekcija, užsirašyti banko kortelių ir telefonų kodus.
Kadangi atminties sutrikimai gali būti labai ženklūs, natūralu, kad dabar praktiškai visose šalyse šeimos gydytojai pataria savo pacientams, persirgusiems covidine infekcija, užsirašyti banko kortelių ir telefonų kodus. Atmintis palaipsniui atsistato, bet tam reikalingas ne tik ilgas laikas, bet ir specialūs pratimai.
Su kolegų iš Prancūzijos pateiktais rezultatais pilnai susišaukia Italijos mokslininkų gauti duomenys, ištyrus 143 COVID-19 persirgusius pacientus. Pagrindiniai apklaustų pacientų skundai buvo silpnumas (53%), dusulys – (43%), krūtinės skausmai (22%), sąnarių skausmai (27%). Kad silpnumas yra dažniausiai nurodomas simptomas patvirtino ir JAV mokslininkai (M.W.Tenforde ir bendr., 2020). Beje, šis tyrimas, atrodo, vienas iš rimčiausių, nes koronavirusine infekcija persirgę 274 ligoniai buvo atrinkti iš 14 centrų atsitiktinės atrankos būdu.
Manyčiau, kalbant apie postkovidinį sindromą, pakankamai svarbūs ir kai kurie laboratoriniai tyrimai. Nustatyta, kad šiam sindromui būdinga limfopenija (sumažėjęs limfocitų kiekis) bei aukštas feritino ir D-dimerų lygis. Limfopeniją lengva paaiškinti, kadangi šio sindromo atveju, dažnai randamas ženkliai sumažėjęs antikūnų kiekis (nepakankamas imuninis atsakas į virusą). Aukštas feritino lygis būna, esant uždegimams, autoimuninėms reakcijoms. D-dimerai – vienas iš jautriausių krešėjimo sistemos rodiklių. D-dimerų padidėjimas rodo, kad gali formuotis krešuliai. Juk gerai žinome, kad koronavirusinės infekcijos atveju, vyksta kraujagyslių trombozės, todėl šio rodiklio stebėjimas tampa labai svarbus kasdieniniame šeimos gydytojo darbe.
Kalbant apie postkovidinį sindromą, reikia pažymėti, kad, esant šiam sindromui, nukenčia paciento gyvenimo kokybė, bet gera žinia, kad plaučių radiologiniai ir spirometriniai tyrimai tik 25% pacientų parodė silpnai išreikštus neigiamus pokyčius. Vadinasi, plaučių audinys po koronavirusinės infekcijos atsistato, palaipsniui išnyksta ir kiti pacientą kankinę nemalonūs simptomai. Bet tam reikalingas laikas.