Visuomenei šis klausimas dažnai pristatomas tik iš efektyvumo ar pinigų taupymo perspektyvos. Klaidinama nesuteikiant visos informacijos, nepaaiškinant, ką praktiškai reiškia maža gimnazijos klasė, kokį efektą tai turi mokinių pasirinkimams, jų ateičiai. Politikai, patys praėjusioje kadencijoje nustatę finansavimo rėžius, skėsčioja rankomis, nes apsimeta, kad nesupranta, ką reiškia, jeigu gimnazijoje yra mažiau nei 21 ar 12 mokinių.
Be to, ugdymo kokybę mes vis dar suprantame labai siaurai – tai pažymiai. Ir džiaugiamės, jeigu mūsų mokykloje pasiekimai yra geri – atitinka arba net viršija Lietuvos vidurkį.
Deja, yra ir sunkiau matoma medalio pusė.
Galimybių laikais ribojami pasirinkimai
Jau beveik du dešimtmečius stebime, kaip mažėja mokinių, besiimančių mokytis tiksliuosius ir gamtos mokslus, įvairesnes kalbas ar filosofiją, verslumą, o vėliau – laikyti šių dalykų egzaminus ir studijuoti šias specialybes (tapti dalyko mokytojais, inžinieriais ir pan.).
Retai susimąstome, kad mūsų vaikų ateities perspektyvos gali būti ribojamos, kai yra nesudaromos galimybės rinktis tai, ką nori mokytis ir su kuo sieti ateities karjerą. Jeigu nesimokei fizikos ar chemijos, šių dalykų mokytoju jau, ko gero, tikrai netapsi.
Nesigiliname, kaip skiriasi ugdymo planas rajono centre ar mieste esančioje gimnazijoje nuo ugdymo plano ir jo teikiamų galimybių rajonų pakraščiuose. Akivaizdu, jeigu gimnazijos III klasės sraute yra 15 mokinių, užtikrinti visų dalykų pasirinkimą yra neįmanoma. Tad jeigu jūsų vaikas norės mokytis informatikos ar filosofijos, bet nesusidarys bent 3 mokinių grupė (daugelyje tokių gimnazijų minimali grupės riba yra 5 ar net 7 mokiniai), jis neturės galimybių šių dalykų mokytis.
Pasigirsta kai kurių mokyklų vadovų, tėvų komentarai: „Ką mes galime padaryti, jie nenori mokytis chemijos ar fizikos.“ Būtent todėl labai svarbu atpažinti vaiko gabumus, motyvuoti, tinkamai nukreipti. Ne veltui visose mokyklose prieš dvejus metus pradėjo dirbti karjeros specialistai. Jų pareiga – sudominti ir nukreipti, pradedant dirbti su vaikais jau nuo pirmos klasės.
Deja, jei prioritetas – išlaikyti gimnazijos klasę, patarimo ar paskatinimo mokinys gali ir nesulaukti, belieka rinktis „lengvesnius“ dalykus su visa likusia klase. Jeigu taip yra keliose mokyklose, atrodytų, ne tokia didelė problema, bet kai taip atsitinka beveik 100 Lietuvos gimnazijų, efektas šalies plėtrai ir ekonomikai yra didžiulis. Efektas inžinierių ar gamtos, tiksliųjų dalykų specialistų skaičiams – taip pat didžiulis.
Galimybių sustiprinti tinklą yra, bet noro labai trūksta
Visame pažangiame pasaulyje, taip pat ir pavyzdžiu laikomoje Skandinavijoje, pavėžėjimas į gimnaziją yra natūralus dalykas – ji yra startas į aukštąjį mokslą, tad turi būti sudarytos aukščiausio lygio ugdymosi sąlygos, galimybės eksperimentuoti, išbandyti naujus dalykus.
Natūralu, kad pradinė ir pagrindinė mokykla turi būti kuo arčiau vaiko namų. Gimnazijos atveju, kalbame jau apie jaunuolius, kuriems yra 17–18 metų.
Galimybių, kaip sustiprinti mažas gimnazijas, yra pasiūlyta ne viena, įvertinus ir norą, kad mokiniai mokytųsi kuo arčiau namų. Džiugina, kad dauguma Lietuvos savivaldybių labai rimtai sprendžia šį klausimą arba jau seniai išsprendė. Tačiau, deja, ne visos. Kai kurioms savivaldybėms tiesiog trūksta noro ką nors keisti.
Pradedant nuo tarybos sprendimų, kurie leistų balansuoti mokyklų tinklą pačiose savivaldybėse. Ar tikrai, norint išlaikyti gyvybingas gimnazijas rajono pakraščiuose, reikia formuoti dideles 5–7 klases rajono centre ir taip sutraukti vaikus iš nuošalesnių mokyklų?
Yra siūloma sprendimų, sudarančių galimybes vaikams mokytis toje pačioje gimnazijoje, o mokykloms – įgyvendinti visą ugdymo turinį. Tai ir sutartis su kaimynine gimnazija, ir gimnazijos skyriaus ar jungtinės gimnazijos steigimas, kai galima apjungti kelių mokyklų resursus bei užtikrinti dalykų pasirinkimo galimybes, prisitraukti reikalingus mokytojus, garantuoti jiems didesnį krūvį, naudotis bendra infrastruktūra.
Visuomenę vis bandoma įtikinti, kad pustuštes klases formuojančioms ir dėl to neturinčioms galimybių visa apimtimi įgyvendinti ugdymosi plano gimnazijoms savivaldybės skirs papildomų lėšų visam ugdymo turiniui įgyvendinti. Taip buvo sakoma ne vienerius metus. Niekas netrukdė konkrečioms savivaldybėms tai daryti ir iki šiandienos, tačiau dauguma taip ir neprisidėjo prie turtingesnio ugdymosi turinio.
Priešingai, gausesnį finansavimą gavusioms gimnazijoms lėšos buvo mažinamos, kad nedidelėse gimnazijose būtų užtikrintas bent koks nors ugdymas. Kai kurių savivaldybių mažinamas įtraukiojo ugdymo finansavimas taip pat signalizuoja, kad jos nenusiteikusios leisti pinigų švietimui daugiau negu minimaliai būtina.
Įdėmiau pasižiūrėjau į 12 Žemaitijos gimnazijų rodiklius (duomenys ŠMSM). Nesiūlysiu jokių išvadų, tiesiog spręskite patys.
Įgyvendinamas ugdymo planas dažnai skurdus, pasirinkimų galimybės ribotos
Visuomeniniai dalykai. Bloke galėtų būti net 4 pasirinkimai: istorija, geografija, filosofija, ekonomika ir verslumas. Aptariamose gimnazijose nemokoma filosofijos (išskyrus Šilalės r. Kvėdarnos Jauniaus gimnaziją, kur nesusidarius minimaliai grupei vaikai šio dalyko mokosi savarankiškai), ekonomikos ir verslumo (išskyrus Kretingos r. Vidmantų gimnaziją). 6 gimnazijos įgyvendina 2 pasirinkimus, 5 gimnazijose yra nurodyta minimali grupė ir tik jai susidarius mokomasi norimo dalyko, pavyzdžiui, Kretingos r. Salantų gimnazijoje – tik istorijos.
Kalbos. Mokoma tik vienos pirmosios užsienio kalbos – anglų. Antrosios užsienio kalbos mokymosi galimybių nėra. 5 gimnazijos yra nusimačiusios minimalių grupių dydžius anglų kalbai.
Tikslieji mokslai. 2023–2024 m. m. iš III klasės gimnazistų niekas nebuvo pasirinkę chemijos Plungės r. Kulių gimnazijoje, fizikos – Plungės r. Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijoje. Tik vienas vienuoliktokas chemijos mokėsi Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje, po du – Šilutės r. Vainuto (mokosi savarankiškai) ir Telšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijose.
Po du gimnazistus buvo pasirinkę fiziką Kretingos r. Vydmantų gimnazijoje, informacines technologijas – Kretingos r. Vydmantų, Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus, Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijose. III ir IV klasių gimnazistai kartu mokėsi fizikos Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje, o fizikos bei informatikos – Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje. Inžinerinių technologijų nėra mokoma nei vienoje mokykloje.
„Sunkius“ egzaminus laiko vis mažiau mokinių
Apžvelgus trejus mokslo metus (nuo 2020–2021 iki 2022–2023 m. m.) matyti, kad visose, išskyrus, Kretingos r. Salantų ir Plungės r. Kulių gimnazijas, mažėja norinčių laikyti tiksliųjų ir gamtos mokslų valstybinius brandos egzaminus (kai kuriais atvejais išskiriant biologiją).
Pavyzdžiui, besirenkančiųjų fizikos valstybinį brandos egzaminą nykstamai sumažėjo Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje (2020–2021 m. m. 17 proc. (šalyje 9 proc.), 2021–2022 m. m. 3 proc. (šalyje 9 proc.), 2022–2023 m. m. 0 proc. (šalyje 9 proc.), Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje (2020–2021 m. m. 9 proc., 2021–2022 m. m. 6 proc., 2022–2023 m. m. 0 proc.).
Informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą vis mažiau mokinių renkasi Plungės r. Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijoje (2020–2021 m. m. 27 proc. (šalyje 10 proc.), 2021–2022 m. m. 6 proc. (šalyje 11 proc.), 2022–2023 m. m. 0 proc. (šalyje 11 proc.), Šilutės r. Vainuto gimnazijoje (2020–2021 m. m. 27 proc., 2021–2022 m. m. 17 proc., 2022–2023 m. m. 0 proc.).
Trejus metus iš eilės niekas nelaikė chemijos trečdalyje iš apžvelgtų Žemaitijos mokyklų: Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus, Plungės r. Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus, Šilutės r. Vainuto ir Telšių r. Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijose. Chemijos pastaruosius dvejus metus nelaikė nė vienas Telšių r. Luokės Vytauto Kleivos gimnazijos abiturientas, fizikos – nė vienas iš baigiančiųjų Šilutės r. Vainuto ir Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijas.
Daugėja mokinių, kurie po gimnazijos išeina į niekur
Analizuotose gimnazijose didelė mokinių dalis (kai kuriose beveik pusė) po mokyklos nesirenka jokių tolesnių mokslų. Šilutės r. Vainuto, Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus, Telšių r. Luokės Vytauto Kleivos, Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijose tokių mokinių buvo nuo 54 iki 67 proc.!
Nemažai mokinių (nuo 8 iki 21 proc.) stoja į profesinę mokyklą. Tai reiškia, kad jaunuoliui prireiks dar trejų metų, kad galėtų pradėti dirbti. Jeigu profesinę mokyklą būtų pasirinkęs po 8 arba 10 klasės, tuo pačiu metu būtų įgijęs ir brandos atestatą, ir išmokęs profesijos.
Gerai, kad savivaldybių politikams rūpi vietos interesai. Bet vis tik – reikėtų žiūrėti bent kiek į priekį, į jaunų žmonių ateitį po kelerių metų, vertinti išsilavinimo svarbą ir pačiam žmogui, ir visuomenei. Saugodami pustuštes gimnazijas išties galime labai smarkiai apsirikti ir „apsaugoti“ jaunimą nuo didesnių galimybių.
