Metinė prenumerata tik 7,99 Eur. Dabar tikrai ne metas nustoti skaityti!
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Jamesas Torpey: Lankytojus į prekybos centrus viliosime jau ne parduotuvėmis

Tradiciniai prekybos centrai – dideli pastatai su daug parduotuvių po vienu stogu, kur žmonės atvyksta apsipirkti – Vakarų pasaulyje tampa vis retesni. Ši tendencija pasieks ir Lietuvą. Tačiau tai nereiškia, kad prekybos centrų nebeliks – priešingai, jie taps svarbesni negu bet kada. Tačiau pasikeis jų vaidmuo visuomenėje ir klientų pritraukimo būdai.
Jamesas Torpey
Jamesas Torpey / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Lietuvoje vis dar paplitęs požiūris, kad prekybos centras – tai vieta, skirta tik apsipirkti. Tai atsispindi net ir sąvokoje „prekybos centras“. Dažnas lietuvis, galvodamas apie prekybos centrą, įsivaizduoja tiesiog „dėžutę“, kur po vienu stogu telpa keliolika ar keliasdešimt įvairių parduotuvių. Tuo tarpu Vakaruose tokie prekybos centrai iš esmės perdaromi į visiškai kitokias erdves jau keliasdešimt metų.

Mano gimtojoje Kanadoje jau seniai gaji tendencija, kuri, esu tikras, netrukus pasieks ir Lietuvą: čia prekybos centrų vystytojai, kurdami ar atnaujindami jau esamus centrus, galvoja ne tik apie prekybą, bet ir apie klientų laisvalaikį. Laikais, kai internetu galima nusipirkti beveik viską, pati kelionė į prekybos centrą tampa mažai reikalingu procesu. Todėl daug svarbiau – kad prekybos centras būtų traukos centru, tai yra vieta, į kurią nori atvykti žmonės.

Todėl prekybos centrų vystytojams svarbiausia tampa greta parduotuvių pasiūlyti kuo didesnį įvairių pramogų pasirinkimą. Kino teatrai, koncertų salės, žiemos sodai, aukšto lygio restoranai, sporto klubai, šokių studijos ir t.t. – Kanadoje ir Vakarų pasaulyje prekybos centrai tapo vietomis, kurios visų pirma stengiasi pritraukti žmones pramogų pasiūla ir galimybe gerai praleisti laiką. Tuo pačiu, žinoma, tikimasi, ir kad jie ką nors nusipirks.

Prekybos centrų vystytojams svarbiausia tampa greta parduotuvių pasiūlyti kuo didesnį įvairių pramogų pasirinkimą.

Dar viena Vakaruose jau paplitusi tendencija – prekybos centruose atsiranda vis daugiau erdvės. Viena vertus, kalbu apie erdvę fizine prasme – daugiau ir turtingesnių bendrųjų erdvių. Bendrosios erdvės tampa vertybėmis ir traukos objektais pačios savaime, jos nebėra tik praėjimas tarp skirtingų parduotuvių.

Antra, didesnę erdvę čia galima suvokti ir psichologine prasme – kaip didesnę galimybę rinktis, ką veikti. Tikimasi, kad lankytojai atvyks pramogauti, gerai praleisti laisvalaikį, o galbūt tuo pačiu ir užsuks į parduotuvę. Todėl, pavyzdžiui, prekybos centrui labai apsimoka turėti pasiūlymų aktyviam suaugusiųjų ir vaikų laisvalaikiui.

Toks dėmesys ne tik prekybai kainuoja – dabar prekybos centro vystytojas turi investuoti į erdves, kurios gali kainuoti gana brangiai ir neneša tiesioginio pelno. Tačiau tai pritraukia žmones.

Svarbu pažymėti, kad prekybos centrui, į kurį miestiečiai mielai užsuka ir dėl parduotuvių, ir dėl jame siūlomų pramogų, lengviau pritraukti ir nuomininkus – jie žino, kad čia sulauks nuolatinio žmonių srauto, kuris neišseks atidarymo šurmuliui nuslopus. Be to, toks centras nėra priklausomas nuo vieno ar kelių stambių nuomininkų.

Manau, kad šiuo keliu jau netrukus pasuks ir Lietuva. Visiškai naujas dalykas tai Lietuvai nėra. Juk ir „Akropolis“ savo populiarumą nemaža dalimi pasiekė ne dėl kokios nors specifinės parduotuvės, o dėl to, kad vystytojai nutarė čia įrengti ledo areną, apsuptą kavinių ir restoranų. Nors tuo metu tai daugeliui atrodė sunkiai suprantama, ilgalaikėje perspektyvoje pasiteisino.

Be to, norėčiau pridurti, kad Lietuva, kiek pastebėjau gyvendamas čia 20 metų, išsiskiria tuo, kad čia žmonės yra daug didesni žemų kainų, akcijų ir nuolaidų medžiotojai negu Kanadoje. Kaina čia daug svarbesnė negu lojalumas tam tikrai parduotuvei ar prekės ženklui (nors kylant pragyvenimo lygiui tai turėtų keistis). Į tai atsižvelgia ir daug pasaulinių prekės ženklų, priimdami sprendimą, ar atidaryti Lietuvoje savo išparduotuves.

Įvertinus visa tai, noriu pasakyti, kad Vilniuje vis dar yra vietos ne daugiau kaip vienam dideliam prekybos centrui. Ne dėl to, kad sostinės gyventojų perkamoji galia nebeaugs – priešingai, manau, kad gyvenimas gerėja ir lietuviai perka ir pirks daugiau. Bet būtent gerėjant gyvenimui lietuviai ims ieškoti naujų laiko leidimo būdų ir nenorės vykti į prekybos centrus tiesiog apsipirkti. Apsipirkti jie ras kur, o prekybos centruose norės dar ir kokybiškai praleisti laisvalaikį.

Jamesas Torpey yra nekilnojamojo turto vystytojas iš Kanados, turintis 24 metų NT projektų vystymo Lietuvoje, Kanadoje ir kitose šalyse patirtį. Nuo 1992 m. J. Torpey gyvena Lietuvoje, yra prisidėjęs prie ne vieno didelio NT projekto. Dabar J.Torpey yra bendrovės UAB „VPH“, išvysčiusios prekybos centrą „Nordika“, direktorius.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kištukiniai lizdai su USB jungtimi: ekspertas pataria, ką reikia žinoti prieš perkant
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas