Šis nutarimas pagrįstai sukėlęs didelį rezonansą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, yra akivaizdus pavyzdys, kad Lietuva perėjo nuo tautinių mažumų teisių susiaurinimo prie finansinių represijų taikymo savo piliečių atžvilgiu.
Nustojus galioti tautinių mažumų įstatymui, Lietuvos lenkai kartu su kitomis tautinėmis mažumomis ne kartą akcentavo ir protestavo prieš tautinių mažumų teisių bloginimą. Ne kartą informavome Jos Ekscelenciją prezidentę D.Grybauskaitę (buvo surinkta 62 tūkst. parašų, daug taikių protestų), tačiau vietoje veiksmų situacijai gerinti, sulaukėme tik nepagrįstų priekaištų mūsų atžvilgiu.
Suprasdami Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai svarbą, tuo laikotarpiu raginome neorganizuoti jokių protestų akcijų. Su valdančiąja dauguma tyliai dirbome ieškodami būdų, kad būtų atstatytas tautinių mažumų teisių reglamentavimas, kuris buvo priimtas 1991 metų sausio 29 dieną.
Deja, tokie darnūs veiksmai susilaukė pasipriešinimo iš konservatorių ir Jos Ekscelencijos prezidentės D.Grybauskaitės.
Manome, kad būtent tokių veiksmų paskatintos atsirado tokios gėdingos teismo nutartys.
Reaguojant į susiklosčiusią situaciją bei Jos Ekscelencijos prezidentės D.Grybauskaitės priešiškumą mūsų atžvilgiu ir nenorą ar baimę spręsti tautinių mažumų problemas teko tai paviešinti Europos Parlamente. Prezidentė atsakydama teigė, kad ,,<...> jokia tarptautinė institucija nenustatė, jog Lietuva pažeistų tarptautines normas dėl tautinių mažumų apsaugos. <...> Visos komisijos, kurios tyrė šiuos kaltinimus Lietuvos atžvilgiu, nerado jokių pažeidimų, Lietuva vykdo visus savo tarptautinius įsipareigojimus“.
Stebina faktas, kad Jos Ekscelencija D.Grybauskaitė nėra susipažinusi su keliomis gana svarbiomis tarptautinių organizacijų, tyrusių Lietuvos politiką tautinių mažumų atžvilgiu Lietuvoje, ataskaitomis, kurios, drįsčiau teigti, tinkamai bei objektyviai iliustruoja esamą situaciją.
Stebina faktas, kad Jos Ekscelencija D.Grybauskaitė nėra susipažinusi su keliomis gana svarbiomis tarptautinių organizacijų, tyrusių Lietuvos politiką tautinių mažumų atžvilgiu Lietuvoje, ataskaitomis.
2011 metų Europos kovai su rasizmu ir netolerancija ataskaita (European Commission against Racism and Intolerance ECRI), kurioje komisija pažymi susirūpinimą dėl nuo 1989 iki 2010 m. Lietuvoje galiojusios tautinių mažumų apsaugos praktikos panaikinimo. Komisija siūlo Lietuvos valdžios institucijoms nedelsiant priimti tautinių mažumų įstatymą, kuris aiškiai reglamentuotų tautinių mažumų teises.
2012 m. Ministrų Komiteto rezoliucija dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje. Rezoliucijoje kalbama apie kalbines teises, apie tai, kad nėra teisinio reglamentavimo, apie būtinumą tobulinti konsultavimosi su tautinių mažumų atstovais dėl su jais susijusių klausimų sistemą. (Rezoliucija CM/ResCMN (2012) 19 apie Europos tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje).
Europos tinklo prieš rasizmą (European Network aigains Racism, ENAR) 2011-2012 metų ataskaita (Racism and related discriminatory practices in Lithuania – Rasizmas ir susijusi diskriminacijos praktika Lietuvoje), kurioje kalbama apie blogėjančią Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėtį.
2011 m. vasario mėn. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) savo alternatyvioje ataskaitoje, remdamasis Lietuvos oficialiomis ketvirtąja ir penktąja periodinėmis ataskaitomis, kurios buvo sudarytos remiantis Tarptautine konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, nurodė, kad ,,Lietuva pasižymi žemu žmogaus teisių sąmoningumo lygiu tiek tarp sprendimus priimančių pareigūnų bei institucijų, tiek teismuose, žiniasklaidoje ir bendrai visuomenėje. Lietuva dar nėra išsivysčiusi efektyvaus institucinio ir teisinio žmogaus teisių gynimo mechanizmo“.
„Freedom house“ ataskaitoje kritiškai vertinamas naujas Švietimo įstatymas, priimtas 2011 metų kovo mėnesį ir kurio pagrindu 2013 metais abiturientai buvo priversti laikyti tokius pačius egzaminus, kokius laikė jų bendraamžiai iš lietuviškų mokyklų;
2012 metų gegužės mėnesio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko ataskaita dėl tautinių mažumų padėties Lietuvoje.
Pagrįstai kyla klausimas – ar Jos Ekscelencija prezidentė specialiai suklaidino tarptautinę bendruomenę, ar tai padarė pati būdama suklaidinta savo aplinkos. Tada, remiantis TS-LKD atstovo patarimu, būtina ,,suvaldyti“ melagingą informaciją pateikiančius asmenis. Būtent toks tarptautinės bendruomenės klaidinimas diskriminuoja Lietuvą.
Šiuo metu viešoje erdvėje matome piktus, įžeidžiančius ir net žeminančius pasisakymus prieš tautinę mažumą. Argi ne keista, kad viešai Lietuvos tautinę mažumą pažeminęs pilietis gavo juokingą 260 litų baudą, o teismo sprendimą įvykdęs, tačiau į privačią teritoriją neįsibrovęs savivaldybės administracijos direktorius gavo kosminę 43 tūkstančių litų baudą? Ar galime čia įžvelgti teisingumą?
Pagrįstai kyla klausimas – ar Jos Ekscelencija prezidentė specialiai suklaidino tarptautinę bendruomenę, ar tai padarė pati būdama suklaidinta savo aplinkos.
Visgi vertėtų suprasti, kad daugeliu atvejų žmonės priešiškai reaguoja į mūsų bandymus apsiginti vien dėl to, kad yra suklaidinti ar blogai informuoti. Juolab jei minėtą melagingą informaciją bei priešiškumą mūsų atžvilgiu teikia šalies vadovė. Todėl ypatingai svarbu, kad šalies valdžios atstovai ne tik objektyviai informuotų bei neapgaudinėtų savo valstybės piliečių ir tarptautinės bendruomenės, bet ir nebijotų ieškoti būdų tarptautinėje arenoje pripažintai, blogėjančiai tautinių mažumų padėčiai gerinti.
LLRA frakcija oficialiai pareiškia, kad esame solidarūs Europos Parlamento nario V.Tomaševskio veiksmams bei palaikome jį kovoje už Lietuvos tautinių mažumų teises. Taip pat palaikome atvirai bei teisingai reiškiančią savo nuomonę pilietę ir mamą – Renatą Cytacką. Pareiškiame, jog neleistina, kad žmogus, aiškiai, atvirai pateikiantis objektyvią tiesą, gali būti persekiojamas.
Demokratinėje valstybėje negali būti toleruojama tendencija, kad tiesą kalbantis asmuo yra žeminamas bei jam daromas spaudimas, tuo tarpu melagingą informaciją teikiantis asmuo yra garbinamas ir aukštinamas. Tik aiškiai ir drąsiai vertindami tiesą, galime tikėtis problemų išsprendimo. Būtent tiesa turi būti gerbiama, o melas paneigiamas.
LLRA frakcijos nariai kviečia visus konsoliduotis būtent problemų sprendimui, o ne jų slėpimui. Tokių principų mes visada laikėmės ir, kad ir kaip kažkam nepatiktų, visada sakysime tiesą. ,,Vardan tos Lietuvos“, esame pasiryžę ne tik kalbėti tiesą, kokia nepopuliari jį bebūtų, bet ir ieškoti problemų sprendimo. Tiesa visada nugali.
Jaroslavas Narkevičius yra Seimo pirmininko pavaduotojas, LLRA atstovas
