Po žiedinių kopūstų kainų skandalo 2016 m., augančios kainos ir produkcijos kainų palyginimai Lietuvoje ir kitose šalyse tapo kone labiausiai eskaluojama tema. Dėmesys kainoms nenuslūgs ir šiemet, kadangi nepaisant gana spartaus darbo užmokesčio augimo, gyventojai vis labiau jus augančių prekių kainų ir paslaugų tarifų poveikį šeimos finansams.
Vidutinis darbo užmokestis auga netolygiai tiek regionų, tiek ir profesijų atžvilgiu, o valgyti norisi visiems. Maisto produktų kainos per metus ūgtelėjo 3,7 proc., labiausiai pabrango jogurtai – 14 proc., beveik dešimtadaliu pabrango žuvis ir jūros gėrybės, panašiai išaugo cukraus ir šokolado, pieno ir sviesto kainos. Per pastaruosius metus iš maisto produktų šiek tiek atpigo miltai, kiaušiniai, paukštiena ir valgomieji subproduktai. Tiesa, nedrąsiai kopiančios į viršų maisto žaliavų ir kiek aktyviau kylančios energetikos kainos šiemet išnaikins paskutinius maisto produktų defliacijos pėdsakus.
Be to, jeigu pernai administracinės kainos mažėjo 3,7 proc., tai šiemet po dujų kainų kėlimo metų viduryje, akcizų didinimo nuo kovo, šios pasuks priešinga kryptimi.
Kopiančios į viršų maisto žaliavų ir kiek aktyviau kylančios energetikos kainos šiemet išnaikins paskutinius maisto produktų defliacijos pėdsakus.
Aktuali išliks ir paslaugų tarifų didėjimo tendencija – tiek dėl augančių atlyginimų, tiek ir dėl didėjančių infliacijos lūkesčių. Vienintele atsvara paslaugų infliacijai išliks judriojo ryšio paslaugos, kurios pernai atpigo 8 proc. dėl įgyvendinamo ES tarptinklinio ryšio paslaugų reglamento.
Šiemet pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, mobilusis ryšys visoje ES turėtų kainuoti tiek pat, kiek ir namų rinkoje. Taigi, bent keliaujantiems roaming paslaugos bus tikrai pigesnės. Deja, kitos paslaugos brangs panašiai kaip ir pernai – apie 2,5-3 proc., o aukštesnės transportavimo sąnaudos dėl kylančių degalų kainų ir nuolat nepakankamų vairuotojų darbo užmokesčių prisidės prie aukštesnių kitų prekių ir paslaugų įkainių.
Kita vertus, valdžia gali lengviau atsidusti: augančios kainos laikinai pakels valstybės biudžeto mokesčių surinkimą, kol nepradės stabdyti privataus vartojimo augimo. Stiprėjantys infliaciniai lūkesčiai didins spaudimą darbdaviams dar labiau kelti atlyginimus, kitaip ankštoje darbo rinkoje jie gali prarasti geresnius darbuotojus. Taigi šiais metais pradės įsisukti infliacijos spiralė.
Jekaterina Rojaka yra DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims