Teoriškai, žemos palūkanų normos asocijuojasi su paskata vartojimui, investicijoms, ūkio augimui ir yra interpretuojamos, kaip bauda indėlininkams. Praktikoje, priešingai, nei buvo manoma, žemos palūkanų normos euro zonoje suveikė kaip bumerangas – žmonės pradėjo dar labiau taupyti, o vartojimas ir investicijos vos pajudėjo iš vietos. Kodėl taip atsitiko?
Sumažėjus infliacijai ir palūkanų normoms, „sustreikavo“ grąža, generuojama daugumos pensijų fondų, ir taip paskatino atsargius euro zonos gyventojus susimąstyti apie ateitį. Atitinkamai aptirpo privataus sektoriaus paskolų ir indėlių santykis, pavyzdžiui, euro zonoje rodiklis, palyginti su prieškriziniu piku, susitraukė trečdaliu, o Lietuvoje smuko beveik perpus.
Taigi šiuo metu paskolų ir indėlių likučiai Lietuvoje susilygino, ir juda koją kojon. Tačiau perskaičiavus vienam gyventojui, santaupos nuo įstojimo į ES išaugo 4 kartus ir šiuo metu siekia apie 3672 eurus. Atrodytų, kad ir Lietuvos žmonės pradėjo kur kas rimčiau žiūrėti į taupymo procesą, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė namų ūkių finansiškai nepajėgtų dengti nenumatytas išlaidas ilgiau nei vieną mėnesį.
Žemų palūkanų normų vykdoma centrinių bankų politika gerokai pakeitė investavimo žemėlapį ir net įpročius. Saugiausias užuovėjos, tokios kaip Japonijos, Šveicarijos, Vokietijos vyriausybiniai skolos popieriai, siūlo neigiamas palūkanų normas 10-čiai metų ir net ilgesnio termino investicijoms.
Pinigų „įdarbinimas“ kitose išsivysčiusiose šalyse yra tiesiog nepelningas, o besivystančiose – pernelyg rizikingas, todėl daugeliui nepriimtinas. Rinkoms įsisiūbavus po „Brexit“ atomazgos, domėjimasis saugesniais skolos popieriais smarkiai pakilo. Nors panika pamažu aprims ir rinkos palaipsniui grįš prie įprastinio darbo, tikėtina, kad bendras netikrumas tarp investuotojų išliks dar ilgesnį laiką ir saugumą siūlantys produktai dar labiau atpigs – t.y. jų teikiama grąža bus mažesnė.
Juolab, pats Europos centrinis bankas prieš referendumą užsiminė, kad yra pasirengęs dar labiau išplėsti pagalbą finansiniam sektoriui. Taigi jei bus matyti, kad „Brexit“ ir prasti lūkesčiai daro neigiamą poveikį trapiam euro zonos ūkio augimui, ECB gali žengti dar vieną neortodoksinį žingsnį, toliau mažinant palūkanų normas.
Tokiu būdu, bankų ir taip apgailėtinai mažos indėlių palūkanų normos vargu ar galės konkuruoti su Lietuvos taupymo lakštais, kurie šiuo metu garantuoja bent 0,3 proc. metinių palūkanų ir nemokomą išgryninimą. Bet ir tai gali greitai pasikeisti...
Jekaterina Rojaka yra DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims
