Kokie veiksniai stūmė Lietuvos BVP į viršų trečiąjį ketvirtį, o kas tempė žemyn?
Atsigavusios investicijos ir vartojimas. Nepaisant tvyrančio neapibrėžtumo, verslo investicijos atkuto. Tačiau plėtros planus vadovai vertina dar itin atsargiai ir ekonominių vertinimo rodiklis per metus pagerėjo tik 2 punktais.
Didesnė konkurencija Lietuvoje ir užsienyje uždeda apynasrį spartesnei plėtrai. Kita vertus vartojimas, augančių atlyginimų ir defliacijos fone, stiprina pozicijas. Tai rodo ir geresni prekybininkų lūkesčiai bei nuosaikiai didėjantis optimizmas gyventojų gretose.
Tvarus statybos ir žemės ūkio augimas. Tradiciškai, trečiąjį ketvirtį šios veiklos turi didesnį svorį skaičiuojant BVP nei kitais laikotarpiais. Palankios oro sąlygos, augantys pasėlių plotai ir gerėjantis derlingumas prisidėjo prie rekordinio derliaus šiemet.
Tačiau puikūs rezultatai ir kitose šalyse, tad kainos ūkininkų nedžiugina. O statybų srityje besitęsiantį renesansą įkvėpia tiek inercija, tiek ir besibaigiantis ES paramos pasisavinimo periodas. Nuotaikos statybos sektoriuje blogėja jau keli mėnesiai iš eilės, tad tikėtis impulso iš šių sričių artimiausiu metu irgi neverta.
Eksportas lūžio taško dar nepasiekė. Didžiausią smūgį Lietuvos ekonomikai šiemet sudavė eksportas. Eksporto rodiklių atsispyrimui nepadėjo net šiek tiek žemesnė palyginamoji bazė, praėjus metams nuo Rusijos embargo. Be to, sustingusį eksportą stipriai lenkia importo plėtra, o tai neigiamai veikia užsienio prekybos indėlį į BVP.
Akivaizdu, kad nors daugelyje ekonominių veiklų pridėtinė vertė per metus didėjo, atsverti praradimų eksporto rinkoje nepavyksta. Vien stipresnis vartojimas tvaraus ekonominio augimo negarantuoja, o kitų komponenčių „priedas“ kol kas išlieka kuklus. Taigi, nepasiteisinus lūkesčiams, Lietuvos ūkio augimo prognozes teks koreguoti žemyn.
Jekaterina Rojaka yra DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims
