Kaip rodo visai neseniai DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, skeptiškai lietuviai žiūri ir į galimybę vestuves iškelti pasiėmus paskolą.
Imti paskolą savo santykių įteisinimui sutiktų vos 3 proc., skolintis iš giminaičių – 11 proc. šalies gyventojų. Galimybe pasiskolinti iš tėvų ar kitų artimųjų šventiniai puotai labiau linkusios pasinaudoti moterys, mažiausias pajamas turintys tyrimo dalyviai ir kaimo vietovių gyventojai.
Net 83 proc. apklaustųjų sako, kad jei ryžtųsi kelti vestuves, tai darytų tik iš savo santaupų.
Galima daryti prielaidą, kad mūsų šalies gyventojams kur kas svarbiau kurti šeimą be papildomų finansinių įsipareigojimų nei puikuotis didelėmis, „storomis“ vestuvėmis.
Tikėtina, jog daugelis galvoja kelis žingsnius į priekį ir galimybę pasiskolinti pasilieka perkant šeimos būstą ar geresnį automobilį. Tai dar kartą įrodo, kad lietuviai yra racionalūs vartotojai ir pasirenka svarbias, o kartais netgi būtinas investicijas, užtikrinančias visavertį šeimos gyvenimą.
Net 83 proc. apklaustųjų sako, kad jei ryžtųsi kelti vestuves, tai darytų tik iš savo santaupų.
Kitas esminis skirtumas tarp lietuviškų ir amerikietiškų vestuvių – suma, kurią tiek vieni, tiek kiti įvardija kaip protingą „investiciją“ į savo gyvenimo šventę.
Susituokti nusprendę amerikiečiai vidutiniškai puotai skiria apie 2/3 metinių pajamų, t.y. iki 30 tūkst. eurų, kai europiečiai vidutiniškai vestuvėms išleidžia iki 5000 eurų, t.y. apie 6 kartus mažiau. Todėl mažai tikėtina, kad Lietuvoje keliantys vestuves savo šventėje sulauks svečių, kuriuos mato pirmą kartą ar, kad tarp svečių bus ketvirtos kartos pusbrolių, kuriuos mato antrą kartą gyvenime.
Daugiau pinigų išleisti vestuvėms Lietuvoje yra linkusios moterys ir 26-35 m. respondentai, mažiau – vyrai ir didžiausias pajamas turintys tyrimo dalyviai. Paprašyti įvardinti protingą sumą vestuvių šventei, didžioji dauguma – 48 proc. – mūsų šalies gyventojų nurodė iki 4000 eurų, 42 proc. – iki 1500 eurų.
Tai yra vis tiek ganėtinai daug, turint omenyje, kad vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ pernai siekė 554 eurų – nuo 3 iki 7 mėnesių vidutinių pajamų. Savo santykių įteisinimui išleisti iki 7000 eurų būtų linkę 9 proc. apklaustųjų. Tokią sumą dažniau įvardino moterys ir gaunantys pačias žemiausias pajamas asmenys.
Klausimas, kas labiausiai atbaido lietuvius nuo vestuvių, išlieka pakankamai atviras, kaip ir prielaida, kad ateityje galvojančių neįteisinti savo santykius bus mažiau nei norinčių oficialiai susituokti.
Europoje, santuokų rodiklis per pastaruosius 50 metų susitraukė perpus, tačiau katalikiškoje Lietuvoje santuokų rodiklis yra beveik du kartus aukštesnis – 7,6 santuokos tūkstančiui gyventojų. 38 proc. delsiančių susituokti teigia, kad nuo vestuvių juos atbaido didelės išlaidos, 21 proc. mano, kad santuoka nėra būtina santykių įteisinimui, dar 20 proc. bijo įsipareigoti.
Jekaterina Rojaka yra bnko DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims.
