Pramonė yra ne tik vienas svarbiausių Lietuvos ūkio sektorių, bet ir atraminė veikla eksportui. Apie du trečdalius pramonės produkcijos yra eksportuojama. Lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas be naftos produktų šiemet augo spartėjančiai ir per pirmuosius penkis mėnesius siekė beveik 5 proc.
Apdirbamosios pramonės rezultatai taip pat džiugino – per šešis mėnesius metinis produkcijos palyginamosiomis kainomis (be rafinuotų naftos produktų) augimas sudarė 4,8 proc. – tai buvo vienas geriausių rezultatų ES. Tad, geri pramonės rezultatai yra puiki platforma subalansuotam ūkio augimui.
Tuo labiau, kad pramonė vis labiau modernizuojasi. Stambiausios įmonės vis daugiau dėmesio kreipia į naujas technologijas, ir įdarbina kapitalą net aktyviai nei darbuotojus. O visos pramonės įmonės yra tarp vienų aktyviausių darbo vietų kūrėjų ir šiemet sektoriui buvo prognozuojama antra vietą pagal plėtros dinamiškumą po paslaugų sferos.
Optimistiškai nuteikia vis platesnę ir labiau subalansuota eksporto geografija. Apšilimas JAV rinkoje duoda apčiuopiamų rezultatų – lietuviškos kilmės prekių eksporto plėtra į šią gigantišką Šiaurės Amerikos rinką tęsiasi itin aktyviai.
Nenuostabu, kad apkartus euro zonos perspektyvoms ir pingant eurui skverbimasis į patrauklią JAV rinką tik augs. Dinamiškai vystosi eksportas ir į kitas išsivysčiusias rinkas. Kaprizingoms pažangioms rinkoms vis daugiau reikia išskirtinės kokybės ir aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos. O tai gali garantuoti tik nenutrūkstamas investicijų srautas į modernias technologijas.
Tiesa, Jungtinė Karalystė buvo Top-5 tarp sparčiausiai augančių svarbiausių eksporto krypčių. Šaliai prabalsavus už išėjimą iš ES, daliai pramonės įmonių, dirbančių su Didžiąja Britanija teks iš esmės peržiūrėti susitarimus ir ieškoti kitų realizavimo rinkų ir partnerių.
Gerokai vangesnį ekonomikos augimą prognozuoja euro zonai. TVF apkarpė regiono augimo perspektyvas šiems ir 2017 metams, o remiantis naujausiu Vokietijos ZEW lūkesčių indeksu, Europos verslo ir investuotojų lūkesčiai po ilgos pertraukos vėl atsidūrė neigiamoje zonoje. Kritimas nuo +19,2 iki -6,8 reikšmės yra vienas įspūdingiausių per pastarąjį dešimtmetį, o dabartinis vertinimo lygis yra žemiausias nuo 2012 metų lapkričio mėnesio. Neabejojama, kad ir neužilgo pasirodantys Eurostat lūkesčių rodikliai gerokai nuslys žemyn.
Taigi pramoninkams jau artimiausioje ateityje teks sukti galvą – ar greitu tempu judėti link naujos pramoninės revoliucijos, ir tokiu būdu stengtis laimėti aršią konkurenciją bei prisidėti prie spartesnio ekonomikos augimo, ar pasirinkti atsargesnį ir mažiau agresyvų variantą.
Ne mažiau šiuo požiūriu galėtų prisidėti ir šalies Vyriausybė, kuri bendradarbiaujant su verslu galėtų padėti ieškoti trumpiausio kelio į sėkmę.
Jekaterina Rojaka yra DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims
