Statistikos departamento duomenimis, apdirbamosios pramonės gamybos metinis augimas, palyginamosiomis kainomis, per šešis šių metų mėnesius pasiekė 5,3 proc. Be rafinuotų naftos produktų gamybos, pramonės rezultatas buvo kiek kuklesnis – 3 proc. Pirmuosius du ketvirčius galima drąsiai vadinti „metų iššūkiu“, po susidūrimo su kuriuo pramonininkai išeina „pakelta galva“.
Du trečdaliai apdirbamosios pramonės produkcijos yra eksportuojama. Tad akivaizdu, kad apdirbamosios pramonės produkcijos augimas pirmąjį šių metų pusmetį nepaisant niūriomis nuotaikomis apaugusio lietuviškos kilmės prekių eksporto į NVS šalis jau yra didelis laimėjimas.
Rusijos statistinių duomenų be ašarų skaityti neįmanoma. Vartotojų perkamoji galia toliau mažėja, vidaus prekyba susitraukė beveik dešimtadaliu, gamybos rodiklių kreivės leidžiasi žemyn.
Vien lietuviškų prekių eksportas į Rusiją per penkis šių metų mėnesius smuko 55 proc., iš jų maisto ir žemės ūkio produktų – 80,6 proc. Ir tikėtis proveržio šia kryptimi artimiausioje ateityje neverta. Rusijos statistinių duomenų be ašarų skaityti neįmanoma.
Vartotojų perkamoji galia toliau mažėja, vidaus prekyba susitraukė beveik dešimtadaliu, gamybos rodiklių kreivės leidžiasi žemyn. Remiantis atskirų veiklų mėnesiniais rodikliais, šalies BVP antrąją ketvirtį galėtų susitraukti daugiau nei 4,5 proc.
Nemažai vilčių teikia palaipsniui kylantis pagrindinių prekybos partnerių Vakarų rinkoje ekonominis aktyvumas. Prie euro zonos ekonomikos stabilizavimo turėtų prisidėti ir Graikijos krizės atomazga. Brangiai kainuojantis sprendimas, tikėtina, leis atsikvėpti ne tik politikams, bet ir verslo atstovams.
Tiesa, politikų pažadai ir pastangos stimuliuoti realų sektorių stulbinančių rezultatų neduoda. Nepaisant rekordiškai žemų palūkanų normų, verslininkai investuoja vangiai, tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje.
Besitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas slopina rizikos apetitą ir verčia atsargiai vertinti ateities perspektyvas. Pramonininkų lūkesčiai birželį išliko prastoki, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tačiau šiek tiek pagerėjo, palyginti su metų pradžia.
Optimizmo šliūkštelėjo ir ilgai lauktas maisto pramonės atstovų nuotaikų gerėjimas, apie kurį byloja Lietuvos pramonininkų konfederacijos skelbiamas lūkesčių indeksas. Remiantis statistikos departamento informacija, plėtra ir gausesniais užsakymais tiki ir kiti pramonės atstovai. Antrojoje metų pusėje, Vakarų rinkoms demonstruojant atsigavimą, tikimės pramonės plėtros paspartėjimo ir tvaresnio ūkio augimo.
Jekaterina Rojaka yra DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims
