Tačiau Danija nėra Šveicarija – Danijos krona prekiaujama nedaug, o investuotojų akyse ši valiuta nėra įgijusi „saugaus uosto“ statuso. Be to, didelė dalis Danijos pensijų sistemos turto yra denominuota užsienio valiutomis, tad danai kovos iš paskutiniųjų, siekdami išsaugoti jo vertę. Danijos iždas jau bendradarbiauja su „Nationalbanken“, pristabdęs ilgalaikį vyriausybės skolinimąsi, tokiu būdu versdamas norinčius įsigyti Danijos kronų investuoti į trumpalaikės skolos vertybinius popierius, kurie yra nepatrauklūs dėl siūlomos neigiamos grąžos. Galiausiai, Danijos krona yra paskutinioji antrojo valiutų kurso (ERM II) dalyvė, todėl fiksuotas kursas privalo būti palaikomas ir Europos centrinio banko jėgomis.
Čekijos krona, ko gero, yra įdomesnis atvejis. Jos kursas nėra fiksuotas euro atžvilgiu, tačiau Čekijos nacionalinis bankas yra paskelbęs minimalią 27 EUR/CZK kurso ribą.
Tokiu monetarinės politikos įrankiu centrinis bankas siekia išvengti defliacijos ir paskatinti Čekijos pramonę, kadangi jo nustatoma palūkanų norma nulio ribą pasiekė dar 2012 metų pabaigoje. Įkvėpimo minimalios valiutos kurso ribos nustatymui iš dalies buvo pasisemta iš Šveicarijos nacionalinio banko nustatyto EUR/CHF kurso apribojimo, kuris staiga nebeatrodo toks įkvepiantis.
Nors šiuo atveju spekuliuotojai turi daugiau šansų, vėlgi jie susiduria su mažomis prekybos dominančia valiuta apimtimis ir tvirtai nusiteikusiu centriniu banku. Be to, priešingai nei Šveicarijos nacionalinio banko atveju, čekai yra nurodę terminą, kiek laiko galios valiutos kurso apribojimas. Galbūt reikėtų tikėtis padidėjusio CZK kurso kintamumo Čekijos nacionaliniam bankui kitais metais mėginant panaikinti šį apribojimą? O artimiausiu metu rinkos spaudimą nustatytai valiutos kurso ribai galima bus įvertinti ketvirtadienį, kuomet centrinis bankas paskelbs naujausius užsienio valiutos atsargų duomenis.
Už Europos ribų pirmiausia dėmesį atkreipkime į naftą eksportuojančias valstybes, įsikūrusias Arabijos pusiasalyje.
Už Europos ribų pirmiausia dėmesį atkreipkime į naftą eksportuojančias valstybes, įsikūrusias Arabijos pusiasalyje. Su JAV doleriu (USD) fiksuoti šių šalių valiutų kursai turėtų patirti didelį spaudimą dėl smarkiai krintančios USD išreikštos naftos kainos. Tiesa, nepaisant to, jog stiprėjantis USD kelia riziką šių šalių ekonomikai, išryškindamas svaiginančio 2010-2013 metų periodo perteklius, kuomet nafta buvo brangi, o JAV doleris pigus, reikia nepamiršti, kad fiksuoti aptariamų valiutų kursai sunkius laikus yra išgyvenę ir anksčiau bei yra padengti milžiniškomis užsienio valiutos atsargomis.
Keliaudami dar toliau į rytus aptinkame svarbiausią pasaulyje valiutų santykį – aktyviai valdomą Kinijos juanio (CNY) ir JAV dolerio kursą. Pastaraisiais metais Kinija pagaliau pradėjo tvarkytis su didžiausiu kada matytu kredito burbulu pasaulyje, bet daro tai tokiu metu, kuomet JAV doleris, su kuriuo Kinijos valiuta turi stipriausią ryšį, yra stabiliai brangstanti valiuta, o Japonijos jena ir euras – antros pagal reikšmingumą juanio vertei valiutos – yra reikšmingai nuvertėjusios. Ar juanio devalvacija ne už kalnų?
Spaudimo požymiai jau matomi: USD/CNY kursui trūksta vos dalies procento iki dviejų metų augimo rekordo pasiekimo – nuo 1994 metų juanio devalvacijos neįvykusio reiškinio. Pasauliui reikėtų pasiruošti juanio devalvacijos pasekmėms. Ką tai reikštų?
Juanio devalvacija per visą pasaulį paskleistų naują defliaciją skatinančių jėgų bangą bei sukeltų nepakeliamą spaudimą jau ir taip drebančiai pasaulio valiutų sistemai. Tai greičiausiai būtų šiuolaikinės valiutų sistemos, gyvavusios nuo 1971 metų, kuomet Niksonui atsiejus USD nuo aukso žlugo Bretton Woods valiutų sistema, pabaigos pradžia.
Nemažiau svarbu, jog tai reiškia, kad Azijos valstybės, ypač Kinija, privalo pereiti prie naujo post-merkantilinio ekonomikos modelio, nepaisant to, jog valiutos devalvavimu jos iš visų jėgų stengiasi išsigelbėti nuo defliacija gręsiančio kredito burbulo sprogimo.
John J. Hardy, „Saxo Bank” Valiutų rinkos strategijos vadovas
