Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Jokūbas Drazdas: Dirbtinis intelektas galėtų tapti Lietuvos konkurenciniu pranašumu

Daugeliui dirbtinis intelektas dar kelia asociacijas su kažkuo tolimu, matytu fantastiniuose filmuose, tačiau realybė yra kur kas paprastesnė. Dirbtinis intelektas jau dabar veikia visų mūsų gyvenimus. Jis neabejotinai tampa svarbia technologinio proveržio dedamąja. Lietuva, neturėdama didelių išteklių, dažnai pamiršta, kad didysis šalies potencialas ir konkurencinis pranašumas šiandien slypi technologijose. Ir būtent dirbtinio intelekto sprendimai gali tapti Lietuvos konkurenciniu pranašumu.
Jokūbas Drazdas
Jokūbas Drazdas / Asmeninio archyvo nuotr.

Kas tas dirbtinis intelektas?

Dirbtinis intelektas yra neatsiejamas nuo mašininio mokymosi, kai sistemos veikia ne pagal sukurtą algoritmą, o geba mokytis iš naujų duomenų, tobulindamas priimamus sprendimus ar veiksmus.

Technologija skaičiuoja jau apie 50 metų, o šiuo metu ji išgyvena itin didelį spurtą. Šiandien dirbtinis intelektas yra viena iš sparčiausiai augančių technologijų, pritaikomų bet kurioje srityje ir vis labiau naudojamų Lietuvoje.

Dirbtinis intelektas gali pasitarnauti aplinkosaugoje

Ne visada aplinkosaugos pareigūnai gali laiku pastebėti nelegalią veiklą, kuri vykdoma atokiose vietovėse, miškuose.

Kadangi dirbtinis intelektas geba analizuoti palydovo arba drono teikiamus vietovės vaizdus, jis gali pasitarnauti ir aplinkosaugoje – ne tik aptikti pavojingus sausus medžius, bet ir pastebėti neteisėtus miško kirtimus, statybas ar nelegalius atliekų sąvartynus.

Ši sistema mūsų specialistų dėka gimė tuomet, kai buvo ieškoma sprendimo užsienio užsakovui, kuriam reikėjo nustatyti, koks yra medžių aukštis elektros linijų kelyje. Sistema pati, pasitelkdama drono ir palydovo vaizdus, analizavo vietovę ir teikė informaciją apie tai, kuriose vietose medžiai gali trukdyti elektros linijoms, todėl būtini genėjimo darbai.

Išmokę sistemą ieškoti specifinių medžių, dabar galime ją išmokyti aptikti ir kitus objektus.

Sukurta sistema geba itin kokybiškai analizuoti vaizdus iš drono ar palydovo ir nustatyti bet kokią neteisėtą veiklą.

Dirbtinį intelektą pasitelkia net Lietuvos ūkininkai

Šiuolaikinės dirbtiniu intelektu paremtos sistemos gali nuspėti ir pranešti apie būsimus įrangos, technikos gedimus dar jiems neįvykus. Taip verslas gali išvengti netikėto darbų sustabdymo, didelių išlaidų remontui ir užtikrinti didesnį technikos saugumą.

Vieną iš savo dirbtinio intelekto sprendimų esame pritaikę užsakovui, kuris specializuojasi žemės ūkyje. Nuo nepriekaištingai veikiančios žemės ūkio technikos darbo dažnai priklauso net ir derliaus kokybė, todėl itin svarbu, kad ji būtų paruošta ir netikėtai nesugestų tada, kai yra reikalingiausia – derliaus nuėmimo metu. Dirbtinis intelektas, analizuodamas įvairių prietaisų daviklių informaciją, perspėja apie būsimus žemės ūkio technikos gedimus, kad galima būtų laiku išvengti gedimų, galinčių sustabdyti darbus.

Dirbtinį intelektą perspėjimui apie galimus gedimus galima pritaikyti itin įvairaus profilio įmonėms. Žinoma, didžiausią naudą gauna tos įmonės, kurios patiria didžiausią žalą įvykus gedimams: didelės gamybos, statybos įmonės. Įvykus netikėtam gedimui įmonė gali ne tik nukentėti finansiškai, bet ir sumenkti jos reputacija klientų ar užsakovų akyse.

Dirbtinis intelektas palengvina medicinos personalo darbą

Vienas didžiausių dirbtinio intelekto panaudojimo potencialų – medicinos sektorius.

Dirbtinio intelekto savybė analizuoti itin didelius duomenų kiekius, pateikti apibendrinančias išvadas ir sprendimus, itin gerai pritaikoma medicinoje ir naudojama personalizuotam gydymui.

Lietuvoje dirbtinio intelekto sprendimai taip pat jau ne vienus metus naudojami ligų diagnostikoje ir net gydymo metodikų parinkime.

UAB „Acrux cyber service“, bendradarbiaudama su mokslininkais, yra sukūrusi unikalią platformą, kurioje medicinos personalas gali ne tik stebėti pacientų, prijungtų prie dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, būklę, bet ir pamatyti dar itin ankstyvoje stadijoje atpažįstamus plaučių būklės pasikeitimus.

Šis sprendimas tapo dar aktualesnis ir svarbesnis įvykus pandemijai. Dirbtinio intelekto sistema, kurią pritaikėme dirbtiniam plaučių ventiliavimui, gali ne tik palengvinti medicinos personalo darbą, bet ir daug efektyviau padėti pacientui parinkti plaučių ventiliavimo metodiką. Šiuo metu ši sistema ligonių gydymui jau yra taikoma Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

Ko reikia, kad dirbtinis intelektas taptų Lietuvos skiriamuoju ženklu?

Nors technologijos, paremtos dirbtiniu intelektu, sparčiai vystosi, tačiau dirbtinio intelekto studijų programas turi vos keli šalies universitetai. Šios disciplinos specialistų jau dabar trūksta, o jų poreikis tik didės. Valstybė turėtų ne tik ypatingai skatinti rinktis šios krypties studijas, kad turėtume pakankamai šios srities specialistų, bet dar mokykloje ugdyti vaikų technologinį raštingumą, kuris būtų orientuotas į naujausias technologijas. Kitu atveju Lietuvoje veikiančioms technologijų įmonėms prireiks ieškoti būdų, kaip į Lietuvą pritraukti specialistus iš užsienio. Jei Lietuvoje turėsime pakankamai naujausių kompetencijų specialistų, įmonės, dirbančios su dirbtiniu intelektu, pačios sieks perkelti savo padalinius į Lietuvą, taip ne tik prisidėdamos prie pažangos kūrimo, bet ir Lietuvos ekonomikos augimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs