Skeptikai ant stalo deda formalius Lietuvos Statistikos departamento duomenis, pagal kuriuos mokytojų atlyginimai neatrodo tokie jau ir tragiški. Tačiau skeptikų entuziazmą gali prislopinti kiek kitokią tiesą atskleidžianti teisės aktų analizė, parodanti mokytojų ir, tarkim, valstybės tarnautojų atlyginimų „žirklės“...
Kitas objektyvus būdas įvertinti Lietuvos mokytojų atlyginimų situaciją – palyginimas su kaimyninių šalių ir visos ES šalių mokytojų algomis. Gal tikrai ir kitose valstybėse situacija panaši: mokytojai atlieka šventą misiją, uždirba kiek uždirba ir tuo patenkinti?
Vertinant Lietuvos mokytojų atlyginimų situaciją Europos Sąjungos šalių kontekste galima pasinaudoti Europos švietimo informacijos tinklo „Eurydice“ atlikta 2013/2014 metų analize, kurią Europos Komisijos paskelbė 2014 m. spalio mėn. Analizėje mokytojų atlyginimai lyginami apskaičiuojant juos nuo BVP dalies tenkančio vienam gyventojui (GPD per capita).
Tai yra gan objektyvus rodiklis, parodantis, koks prioritetas šalyje realiai tenka švietimui ir paneigiantis skeptišką požiūrį į tarptautinius palyginimus, esą nėra tikslinga lyginti skirtingo išsivystymo šalių.
Nors Lietuvoje senjorų mokytojų atleidimo iš darbo programa, skatinanti vyresnio amžiaus mokytojus išeiti į pensiją, įsibėgėja, startinis atlyginimas jauniems mokytojams nėra patrauklus ir jauni profesionalai į mokyklas nesiveržia.
Ataskaitoje teigiama, kad patrauklus darbo užmokestis, galimybė užsidirbti papildomai ir geros darbo sąlygos – vienos pagrindinių priežasčių, skatinančių pasirinkti mokytojo profesiją, užtikrinančių mokytojų ir mokyklų vadovų pasitenkinimą darbu, motyvaciją ir šios profesijos prestižą. Ir kai kurie statistiniai šio tyrimo skaičiai nereikalauja jokių papildomų komentarų.
Lietuvoje, kaip daugelyje ES šalių bazinis mokytojų atlyginimas nustatomas centralizuotai.
Lyginant minimalų mokytojų atlyginimą (mokamą naujai įsidarbinusiems mokytojams) žemiausias santykis tarp minimalaus metinio mokytojų atlyginimo ir BVP vienam asmeniui tarp Europos šalių Lietuvoje yra... mažiausias ir sudaro tik 32,3 proc. Tai reiškia, jog nors Lietuvoje senjorų mokytojų atleidimo iš darbo programa, skatinanti vyresnio amžiaus mokytojus išeiti į pensiją, įsibėgėja, startinis atlyginimas jauniems mokytojams nėra patrauklus ir jauni profesionalai į mokyklas nesiveržia...
Antra nuo galo mūsų kaimynė Latvija su 39,7 proc.. Baltijos valstybes lenkia ir Rumunija, kurioje šis rodiklis siekia apie 46 proc. Palyginimui net 33-ose Europos šalyse šis skaičius viršija... 60 proc., o kai kuriose perkopia net 100 proc. Pavyzdžiui, Vokietijoje minimalaus mokytojų atlyginimo santykis su BVP vienam asmeniui yra apie 140 proc., Ispanijoje apie 130 proc., Portugalijoje – 135,8 proc., Danijoje apie 100 proc., Suomijoje 89 proc., Nyderlanduose 89.8 proc., JK – 84.3 proc., Švedijoje 67 proc. Net ir Estijoje šis santykis dvigubai didesnis nei Lietuvoje ir siekia 67,1 proc.
Lyginant maksimalų metinį mokytojų atlyginimą (didžiausią mokytojų atlyginimą išdirbus tam tikrą stažą) daugelyje šalių yra aukštesnis nei BVP vienam asmeniui. Tačiau Čekijoje (77,4 proc.), Estijoje (77,3 proc.), Slovakijoje (68.5 proc.), Lietuvoje (59.4 proc.) ir Latvijoje (41,2 proc.) net ir maksimalus mokytojų atlyginimas yra žemesnis nei BVP vienam asmeniui. Taigi Lietuva vėl tarp autsaiderių.
Didžiausias maksimalus mokytojų atlyginimas pagal santykį su BVP yra Kipre ir siekia... 305,8 proc.. Antroje vietoje – Juodkalnija su 283,7 proc.. Toliau rikiuojasi Vokietija (apie 186 proc.), Suomija (apie 120 proc.), Danija (apie 127 proc.), Jungtinė Karalystė (143,5 proc.), Švedija (apie 96 proc.).
Dar ryškesni skirtumai išryškėja palyginus realius mokytojų metinius atlyginimus. Lietuva ir vėl tarp „pirmaujančių“: mokytojų minimalus metinis atlyginimas yra vienas žemiausių tarp ES šalių ir yra vos 3 774 EUR. Žemesni tik Rumunijoje (2 876 EUR). Netgi Latvijoje jie yra 1 000 eurų didesni ir siekia 4 781 EUR, o Estija mus lenkia gana įspūdingai – 9 260 EUR. Lyginimas su kitomis valstybėmis jau atrodo netgi nepadorus: Vokietijoje – apie 47 000; Suomijoje apie 35 000; Danijoje apie 45 000; JK – 25 123; Švedijoje apie 30 000. Maksimalaus metinis mokytojų atlyginimo vidurkis Lietuvoje yra beveik dvigubai aukštesnis (6954 EUR), tačiau jis vis tiek išlieka vienas žemiausių tarp ES šalių. Pavyzdžiui, Estijoje yra 10 668 EUR, Vokietijoje – apie 60 000 EUR; Suomijoje – apie 46 000 EUR...
Lietuvoje mokytojų minimalus metinis atlyginimas yra vienas žemiausių tarp ES šalių ir yra vos 3 774 EUR. Žemesnės algos tik Rumunijoje (2 876 EUR).
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse yra numatyta galimybė mokytojams mokėti papildomas išmokas. Priedai, pridedami prie pagrindinio atlyginimo, gali sudaryti didelę faktinio mokytojų darbo užmokesčio dalį. Lietuvoje jie yra mokami už kvalifikaciją, gerus mokinių pasiektus rezultatus, papildomas užduotis, darbą su spec. poreikių vaikais.
Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad dažniausiai Europos šalių mokytojams mokamos priemokos už papildomas pareigas arba viršvalandžius ir beveik pusė Europos šalių/regionų teikia finansines išmokas, susijusias su geografine mokyklos padėtimi, remiant mokytojus, kurie ten dirba. Lietuvoje tokios išmokos nenumatytos, kaip, beje, ir už viršvalandžius.
Vis tik norėtųsi pabrėžti, kad bendraujant su mokytojais negali nepastebėti jų nusivylimo vyraujančiu atsainiu ir netgi nepagarbiu visuomenės požiūriu į šią profesiją, kuris dažnai pridengiamas kontrargumentais apie švietimo kokybę. Gana iškalbinga sausa statistika apie Lietuvos ir Europos mokytojų atlyginimų skirtumus leidžia tiesiog tą požiūri pagrįsti skaičiais...
Jolanta Urbanovič yra doc. dr. Mykolo Romerio universiteto MRU LAB Mokymosi visą gyvenimą laboratorijos vadovė
