Saugu? Patikima? Ir dar... nemokama?
Visai neseniai kilo diskusijos dėl kontraceptinio preparato levonorgestrelio (spiralės) įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą 15–20 metų pacientėms. Argumentai – vaistas saugus, pasižymi vietiniu poveikiu ir 99,9 proc. apsaugo nuo nėštumo. Tačiau abejotina, ar taip sumažintume neplanuoto nėštumo atvejų. Juk norint to išvengti lytinius santykius pradedančiai paauglei reikės užsirašyti į akušerio-ginekologo konsultaciją, kad į gimdą įstatytų spiralę. Jei paauglė neturi 16 metų (o tai paties rizikingiausio nėštumo amžius), reikės ir tėvų sutikimo. Ar daug paauglių ryšis tokiam žingsniui?
Apklausos rodo, kad ne tik nėštumas, bet ir patys paauglių lytiniai santykiai yra neplanuoti.
Apklausos rodo, kad ne tik nėštumas, bet ir patys paauglių lytiniai santykiai yra neplanuoti, todėl kontraceptikais sumažinti ankstyvų nėštumų kažin ar pavyks. Maža to – spiralė pasižymi abortuojančiu poveikiu. Ginekologai žino, kad gyvybė užsimezga ne gimdoje, o kiaušintakyje; dėl hormoninio kontraceptikų poveikio išplonėjusioje gleivinėje vaisius tiesiog negali įsitvirtinti. Ne visai tiesa, kad spermatozoidai dėl hormonų poveikio sutirštėjus gleivėms nepatenka į gimdą, nes kaip tuomet paaiškinti anotacijoje minimą šalutinį poveikį – nedažną (rečiau 1 iš 100) negimdinį nėštumą. Vadinasi, apvaisinimas vis dėlto įvyksta ir ne gimdoje.
Žvelgiant plačiau, ir neplanuotas nėštumas bei vaiko gimimas yra pati šviesiausia lytinių santykių dalis, nes vaikas visuomet yra gėris, kad ir kokiomis sąlygomis gimtų. Pagrindinė problema – tinkamos pagalbos trūkumas, tad būtina šalies mastu sukurti krizinio nėštumo pagalbos sistemą.
Daug blogesnė atsitiktinių lytinių santykių pasekmė yra lytiniu būdu plintančios ligos, tačiau kontraceptinė spiralė nuo jų neapsaugo.
Daug blogesnė atsitiktinių lytinių santykių pasekmė yra lytiniu būdu plintančios ligos, tačiau kontraceptinė spiralė nuo jų neapsaugo. Priešingai, tariamas saugumas gali padidinti užsikrėtimų skaičių. Be to, sukelti nevaisingumą, pareikalausiantį didelių moralinių moters kančių, be to, nemažai mokesčių mokėtojų ir pačios šeimos pinigų, jei norės susilaukti vaikų ateityje.
Nėra ir sisteminio poveikio tyrimo, nes preparato anotacijoje rašoma, kad dažnai (rečiau 1 iš 10) gali pasireikšti depresija, nervingumas, nuotaikos pokyčiai, galvos skausmas, svorio didėjimas. Ar tikrai ginekologai įvardys šį nepageidaujamą poveikį, prieš įdėdami paauglei spiralę? Greičiausiai pasakys, kad tai saugu, patikima ir nemokama. O kai kas nors dalijama dykai, tai prireikia visiems, nors už pinigus tokio daikto niekuomet nepirktų. Kas atsitiks mūsų merginoms, kai ginekologai atsakingai pareikš, kad tai – visiškai saugu, neturi jokio sisteminio poveikio ir dar nemokama?! Juk nuo 16 metų kontraceptinę spiralę galima įsidėti ir be tėvų žinios. Ypač kai tikinama, kad pagrindinė ankstyvų lytinių santykių blogybė yra neplanuotas nėštumas, o čia žadama net 99,9 proc. apsauga.
Didžiausia blogybė – ne ankstyvas nėštumas
Labai retai kas jaunam žmogui pasako, kad didžiausia blogybė yra ne nėštumas ar lytiniu būdu plintančios ligos, o patys ankstyvi lytiniai santykiai. Šios problemos hormonine spirale tikrai neišspręsime. Viliantis spiralės saugumo ir nusivylus pirmaisiais lytiniais santykiais, bus bandoma vėl rasti tą „tinkantį“, o neradus – grimzti į vis didesnį nusivylimą, liūdesį ar net depresiją...
Kažkodėl pamirštama, kad žmogus ne tik fizinė, bet ir dvasinė būtybė, tad norint pajusti lytinių santykių pilnatvę pirmiausia tuos santykius reikia užauginti. Skirdami kontraceptinę spiralę, nustojame žvelgti į į jauną, besiformuojančią ir sąmoningą asmenybę – mums tampa nebesvarbu jos jausmai, dvasinis augimas.
Sąmoningai susilaikyti nuo ankstyvų lytinių santykių yra toli gražu ne atgyvena, o pažangus šiuolaikinis požiūris gerbiant save ir kitą asmenį.
Sąmoningai susilaikyti nuo ankstyvų lytinių santykių yra toli gražu ne atgyvena, o pažangus šiuolaikinis požiūris gerbiant save ir kitą asmenį. Jaunam žmogui verta atsigręžti į save, netapti vartotoju ir vartojamuoju. Pati didžiausia žala yra ankstyvi lytiniai santykiai, keliantys nusivylimą, savęs nuvertinimą, atimantys galimybę patirti viso gyvenimo meilę. Vakarų valstybės, išgyvenusios seksualinę revoliuciją, vis dar kovoja su skaudžiais padariniais, tad geriau pasimokykime iš svetimų, o ne savų klaidų.
Kas išsaugos jaunus žmones?
Visi matome besaikio vartojimo padarinius Žemei. Džiugu, kad prie jos išsaugojimo prisideda vis daugiau jaunų žmonių. O kas išsaugos juos pačius? Juk žmogus yra antra pagal sudėtingumą ekosistema po visatos, todėl ilgalaikis jos užteršimas cheminiais junginiais (ypač hormoniniais preparatais) be rimtų indikacijų neabejotinai žalingas.
Simptominė medicina, kai problemos sprendžiamos vaistiniais preparatais, jau atgyvena. Būtina išmokyti jaunuolius būti atsakingus už savo sveikatą ir priimti tinkamus sprendimus. Žinant, kad Lietuvoje 6 iš 10 susituokusių porų išsiskiria, o gimstamumas pasiekęs kritinį lygį, akivaizdu, kad biudžeto pinigus geriau investuoti į rengimo šeimai programas, o ne į jaunuolių nusivylimą dėl vienas kito „vartojimo“.
Biudžeto pinigus geriau investuoti į rengimo šeimai programas, o ne į jaunuolių nusivylimą dėl vienas kito „vartojimo“.
Tad kaipgi tuomet su levonorgestrelio spirale? Negi atimsime iš jauno žmogaus galimybę rinktis?
Matant merginų dėmesį išvaizdai ir žinant grožio salonų įkainius, neabejotina, kad 120 eurų (tiek maždaug kainuoja spiralė) joms nebūtų problema. Tad gal geriau į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti dar vieną onkologinį preparatą ir išgelbėti gyvybę tiems, kurie už tuos vaistus nepajėgia susimokėti?
Jolita Pukelienė yra septynių vaikų mama, gydytoja pediatrė
