Jolita Pukelienė: Nauja sveikatos ugdymo programa – ugdysime holistinį požiūrį į sveikatą ar liksime užstrigę laike?

Atsakymas į 2022.09.05 straipsnį Mokiniams siūlomoje programoje pasigedo seksualinės sveikatos temų: politikė pasipiktino pervadintomis „tikybos pamokomis“

Keičiasi ir požiūris į sveikatą. Kažkada galvojome, kad vis nauji išrasti vaistai išsaugos mūsų sveikatą –vartojome jų vis daugiau ir daugiau. Dabar pamažu suvokiame, kad taip patys save stumiame į aklavietę. Užteršėme planetą medikamentais, tačiau žmonės netapo sveikesni. Kodėl taip atsitiko? Ogi todėl, kad atiduoti atsakomybę už savo sveikatą tabletei ir daktarams žymiai paprasčiau, nei keisti savo elgesį ir priimti sveikatai palankius sprendimus. Taip pat ne paslaptis, kad toks požiūris į sveikatą naudingas farmacinėms įmonėms ir tiems žmonėms, kurie glaudžiai susiję su medikamentų platinimu.

Ilgalaikis, neatsakingas medikamentų vartojimo skatinimas jau nesiejamas su mokslo pažanga, tuo labiau su sveikata.

Todėl stebina kai kurių Seimo narių audringa reakcija į naujai kuriamos sveikatos ugdymo programos 11-12 klasėms turinį, siekis ją stabdyti ir padaryti neprieinamą jauniems žmonėms.

Labai gaila, kad Seimo Laisvės frakcijos nariai taip ir liko užstrigę laike, hormoninę kontracepciją suvokdami kaip mokslo pažangą ir sveikatos garantą, kad jiems nesuvokiamas holistinis požiūris į sveikatą ir tik tokią siaurą, medikamentų vartojimu grįstą sveikatos sampratą jie tegali pasiūlyti mūsų jauniems, mąstantiems žmonėms.

Ilgalaikis nepagrįstas hormoninių kontraceptikų vartojimas neabejotinai turi šalutinį poveikį žmogaus organizmui ir niekaip negali būti siejamas su sveikata.

Kodėl siekiama, kad naujojoje sveikatos ugdymo programoje būtų diegiamas pasenęs, atgyvenęs požiūris atsakomybę už sveikatą atiduodant tabletei, o ne suteikiant galimybę pažinti savo kūną, jame vykstančius pokyčius ir leisti jaunam žmogui pačiam priimti sveikatai palankiausius sprendimus?

Ilgalaikis nepagrįstas hormoninių kontraceptikų vartojimas neabejotinai turi šalutinį poveikį žmogaus organizmui ir niekaip negali būti siejamas su sveikata.

Tobulėjant naujoms tyrimo metodikoms, atsiranda vis daugiau mokslinių įrodymų, kad hormoniniai kontraceptikai turi įtakos ne tik mūsų lytinei sistemai, bet ir visam organizmui, o ypač smegenims.

Mokslas įrodė, kad paauglystėje nuo 13 iki 19 metų smegenys patiria antrą labai svarbų vystymosi etapą.

Kas atsitiks, kai natūralūs hormonai bus užslopinami ir pakeičiami sintetiniais? Kaip tai paveiks besivystančias smegenis? Mokslas į šiuos iškeltus klausimus dar ieško atsakymo, o jau atliktų mokslinių tyrimų rezultatai nėra džiuginantys.

Jau žinoma, kad hormoniniai kontraceptikai paveikia sritis, atsakingas už emocinę ir socialinę elgseną.

Danijoje atliktas tyrimas (ištirta 1mln. moterų) parodė, kad antidepresantų vartojimas ženkliai didesnis moterų, vartojančių hormoninius kontraceptikus, tarpe, o ypač paauglių grupėje (15-19 m.).

Tai kaip tuomet su jaunų merginų psichine sveikata? Negi saugodami lytinę sveikatą psichinę žalosime?

Kas nutiks būsimam kūdikiui ir pačiai mamai, jei ji dvidešimt metų iki pastojimo vartotais sintetiniais hormonais bus užblokavusi savo natūralius hormonus? Atsakymo į šiuos klausimus kol kas nėra.

O kol laukiama atsakymų į šiuos klausimus, gal vis tik verta susilaikyti nuo ankstyvų lytinių santykių? Gal verta pažinti savo kūną, suvokti, koks jis tobulas, ir suprasti kaip negrabus, neatsakingas žmogaus įsikišimas į natūraliai vykstančius procesus gali sužaloti sveikatą ir turėti neigiamos įtakos palikuonims? Gal jaunam žmogui verta prisidėti prie planetos išsaugojimo, atsisakant kontraceptinių tablečių ir išsaugant biologinę įvairovę? (Mokslininkai nustatė, kad hormoniniais kontraceptikais užterštuose vandenyse iš ikrų išsirita tik moteriškos lyties individai). Gal išsiugdžius holistinį požiūrį į sveikatą verta ne tik ieškoti malonumų – žlugo visos vien tik malonumų ieškančios imperijos – bet paieškoti savos laimės formulės?

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos jaunų žmonių lytinių santykių debiutas artėja link 19 metų.

Taigi, auga protinga jaunoji karta.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme yra tokios eilutės:

„Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą.“

Tikiu mokslo pažanga. Tikiu, kad ŠMSM dirba kompetentingi atsakingi žmonės, suvokiantys, kad sveikatos ugdymas – tai ne kontraceptikų vartojimo skatinimas ir žinių apie lytiškai plintančias ligas suteikimas ir jiems užteks drąsos patvirtinti naujai parengtą 11-12 klasių sveikatos ugdymo programą.

Švietimo tikslas išugdyti atsakingą, mąstančią, dorą asmenybę sugebančią priimti sau ir savo sveikatai, o tuo pačiu ir visuomenei palankiausius sprendimus.

To moko ir naujai parengta sveikatos ugdymo programa.

Jolita Pukelienė yra gydytoja pediatrė, Už žmogaus gyvybę pasaulinės gydytojų federacijos Lietuvos asociacijos narė , RŠA tarybos narė, NŠTA narė.