Kai kuriems politikams ir politologams prabilus, kad Liberalų sąjūdžiui dėl skaidrumo derėtų atlikti finansų auditą, šios partijos vadai tvirtina, esą to nereikia.
Buvęs ir esamas partijos vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas nuolat viešai ir atkakliai kartoja: „Mes skaidrumo nebijome. Tačiau manome, kad finansinis auditas nereikalingas, nes Vyriausioji rinkimų komisija ir taip kasmet tokį auditą užsako.“
Deja, toks teiginys visiškai neatitinka tikrovės ir klaidina žmones. Politinių partijų įstatymo 23 str. numato, kad politinė partija, per metus gavusi didesnę negu 200 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio (VMDU) dydžių pajamų sumą (dabar ji yra 151400 eurų), privalo su audito įmone sudaryti partijos patikrinimo sutartį. Tik tuo atveju, jeigu partija per metus gavo mažiau negu 200 VMDU dydžių sumą, patikrinimą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija. Tokiam patikrinimui komisija turi teisę pirkti audito paslaugas.
Po to, kai STT tęsdama tyrimą atliko kratas liberalo R.Mikaičio namuose ir G.Steponavičiaus paramos fonde, vis dar tvirtinti, kad su partija tai nesusiję, skamba naiviai ir neįtikinamai.
Viešai skelbiama, kad Liberalų sąjūdis per 2015 m. gavo 1 mln. 168 tūkst. eurų pajamų. Tame tarpe pajamos gautos be finansavimo iš valstybės biudžeto sudarė 512 tūkst. eurų. Tokiu atveju Liberalų sąjūdis privalėjo sudaryti sutartį su pačių pasirinkta audito įmone atlikti finansinį patikrinimą. Jį atliko UAB „Audito sprendimai“, o patikrinimo aktą ir ataskaitą dėl pastebėtų faktų, kurie pateikti VRK, pasirašė direktorė/auditorė Rita Matulienė. Jeigu viskas atlikta tvarkingai ir patikrinimo metu negatyvių faktų nepastebėta, kam skleisti netiesą ir slėptis už VRK, kuri šiuo atveju nieko netikrino?
Toks viešas ir akivaizdžiai dirbtinis naujosios – senosios partijos vadovybės tvirtinimas apie liberalų finansinį skaidrumą yra tiesiog išsisukinėjimas, visuomenės klaidinimas ir vengimas atlikti pakartotinį nepriklausomą auditą kelia pagrįstas abejones apie skelbiamą šios partijos tyrumą.
Neketinu moralizuoti ar džiaugtis kitų nesėkme, bet ir sunkiausiu momentu politikai turi turėti drąsos kalbėti tiesą. Po to, kai STT tęsdama tyrimą atliko kratas liberalo R.Mikaičio namuose ir G.Steponavičiaus paramos fonde, vis dar tvirtinti, kad su partija tai nesusiję, skamba naiviai ir neįtikinamai.
Akivaizdu, kad buvo veikiama ne pagal kišenę, nes partijos veiklos rezultatuose už 2015 m. atsispindi 179 tūkst. eurų nuostolio, kai lėšos iš surinkto nario mokesčio nuo visų pajamų tesudarė vos 2,4 procento, tuo tarpu kai kuriose partijose jos sudaro net 19 procentų. Klasikinė situacija, kai norai didesni už partijos finansines galimybes: tada ir kyla įvairiausių pagundų.
Patirtis rodo, jog reikia daugiau dėmesio skirti ir atliekamų patikrinimų efektyvumui. Per pastaruosius penkis metus, pagal sudarytas sutartis su pačių partijų pasirinktomis audito įmonėmis, buvo atlikti 47 finansiniai patikrinimai, ir nė vienu atveju nebuvo pastebėta jokių neatitikimo faktų, nors viešumoje finansinių skandalų netrūksta. Tokį rezultatą dažnu atveju lemia ir tai, kad savi partiečiai tikrina savus, audito įmonės nesikeičia eilę metų ir patikrinimus atlieka vis tie patys auditoriai.
Be partijų išorės audito, visos jos dar turi vidaus finansų kontrolės organus. Deja, tenka girdėti, jog partijų vadovai jų veiklą vertina nepakankamai, toleruoja atskleistus pažeidimus, o toks nuolaidžiavimas lemia vien tik žalą partijoms.
Partijos finansinio patikrinimo pajėgumų ir galimybių turi pakankamai. Pagal minėtą Politinių partijų įstatymo 27 straipsnį partijų finansavimo stebėseną turi atlikti VRK. Reikia tikėtis, kad Liberalų sąjūdžiui vengiant pakartotinio patikrinimo, VRK tinkamai į tai reaguos ir nustatys tikrąją šios partijos finansų padėtį.
Jonas Budrevičius yra socialdemokratas, LSDP Finansų komisijos pirmininkas
