Mūsų idėja netrukus buvo pastebėta opozicijos atstovų ir buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės. Socialiniuose tinkluose nevengta šmaikščių pastabų ir kritikos. Nesiimsiu veltis į šmaikštumo varžybas, tačiau noriu atkreipti dėmesį į keletą esminių gyvenimo vertybių, kurių nebijau atvirai ginti.
Pirma, štai ir šiandien Seime vykusioje konferencijoje „Rūpestis dėl ateities visuomenės: demografija ir šeimos politika Baltijos ir Vidurio Europos šalyse“ diskutuota, kad daugiavaikės šeimos Lietuvoje tampa išimtimi. Mūsų šalyje gimsta labai mažai trečiųjų ir ketvirtųjų vaikų šeimoje. Nuolat mažėja vaikų. Pavyzdžiui, statistikai skaičiuoja, kad 2005 metais vaikų iki 17 metų amžiaus buvo 726 tūkstančiai, o 2016-aisiais tik 518 tūkstančių.
Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 metais Lietuvoje gyveno 362,7 tūkst. šeimų su vaikais iki 18 metų (tik 42,1 proc. visų šeimų). Iš jų 58,2 procento šeimų augino vos po vieną vaiką, 33,7 procento šeimų – po 2 vaikus, ir tik 8,1 procento šeimų – po 3 ir daugiau vaikų.
Antra, būtent valstybė privalo imtis iniciatyvos ir finansiškai bei kitaip skatinti socialiai atsakingas (t.y. dirbančias) šeimas apsispręsti turėti daugiau negu vieną ar du vaikus. Skaičiuojama, jog ekonomikos augimui daugiau teigiamos įtakos turi darbo rinkoje esantys ir mokesčius mokantys (net jei mokesčiai tam tikrai grupei asmenų būtų sumažinti) piliečiai. Todėl, nuo sausio 1 dienos pradėjus veikti universaliam Vaiko pinigų mechanizmui, būtina nepamiršti ir tikslingai dirbančių tėvų skatinimui orientuotų priemonių.
Trečia, valstybės parama turi būti plečiama. Galima būti tik liūdnai priminti, kad buvusi finansų ministrė turėjo visapusiškai išsamią informaciją, jog vaikams skirta PNPD lengvata buvo naudojama tik „turtingojo“ visuomenės sluoksnio, kas tik didino ir aštrino socialinę atskirtį. Šiandien jau aišku, kad būtent Ingrida Šimonytė turėtų prisiimti atsakomybę, jog nieko nepasiekė spręsdama akivaizdžią problemą, kai „vaikams“ skirta GPM lengvata pasiekdavo, grubiai tariant, tik kas antrą vaiką.
Jeigu sutariame, jog visa tai yra problema, turime imtis priemonių. Žinoma, mūsų pateiktas siūlymas yra tikslintinas ir koreguotinas. Todėl jį teikiame kaip kvietimą diskusijai ir neabejojame, jog sulauksime ne tik emocionalių, bet ir konstruktyvių siūlymų, kaip jis turi būti tobulinimas. Juk siekiame to paties tikslo – daugiau gražiai gyvenančių vaikų Lietuvoje. Ar ne?
Jonas Jarutis yra Seimo LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojas.