Vienas iš mūsų įsipareigojimų, apie kurį kalbėjome eidami į Seimo rinkimus – padėti Lietuvos provincijai prabusti iš gilaus miego. Rinkėjai mus įgaliojo priešintis negailestingoms demografinėms tendencijoms ir skelbti gerą žinią apie atgyjančius Lietuvos regionus. Net trečdalis Lietuvos gyvena kaime, o įskaičiuojant tokius miestus kaip Ignalina, Akmenė ar mano mylimas Kupiškis, susidarys bemaž pusė Lietuvos. Mūsų pareiga – imtis aktyvių veiksmų, kad gyvenimas regionų Lietuvoje gerėtų. Niekas neįvyksta per vieną dieną, net jei veiksmai apgalvoti, o strategija kuriama daugeliui metų, todėl svarbu eiti žingsnis po žingsnio.
Vienas svarbiausių tokių žingsnių šiandien – jaunos šeimos gaus paramą pirmam būstui Lietuvos regionuose. Priklausomai nuo vaikų skaičiaus, subsidija galės sudaryti nuo 15 iki 30 proc. būsto vertės (kuomet būsto kredito suma neviršija 87 tūkst. eurų). Mums dažnai sakoma, kad lietuviai bėgs į miestus, iš miestų emigruos, o čia vietoje jų atvažiuos dirbti užsieniečiai. Tai – ne mūsų vizija. Ne todėl, kad bijome užsieniečių, o dėl to, kad ir savo tautiečiams norime sukurti patogią Lietuvą. Ne tik didmiesčiuose, o visoje šalyje.
Įstatymas suteiks ženklią finansinę paramą gyvenamajai vietai regionuose. Jei abu sutuoktiniai nėra vyresni nei 35 metų ir neturi vaikų – suteikiama parama būstui sieks 15 procentų, o kuo daugiau atžalų – tuo didesnis rėmimas. Ypatingai svarbu tai, jog šia parama galės pasinaudoti bet kokias pajamas gaunančios šeimos. Tai – ne tik nepasiturintiems gyventojams skirta pagalba, o paskatinimas, orientuotas į visus jaunus žmones, kuriems, kaip žinia, įsitvirtinti tikrai sudėtinga.
Ši idėja buvo tarp trijų svarbiausių „Idėjų Lietuvai“, o ir pagalba jaunoms šeimoms bei regionų plėtra – du neatsiejami ir Lietuvai ypač aktualūs aspektai. Atėjo laikas pažiūrėti į tikrus faktus ir prisiimti visą atsakomybę, kurią Seimo nario mandatu mums suteikė rinkėjas. Siekiame, kad Lietuvos provincijoje žmonių atlyginimai būtų labai panašūs į dirbančiųjų mieste. Mūsų Vyriausybė deda pastangas, kad ES ir kitos investicijos bei darbo vietos telktųsi provincijoje. Be to, Lietuva turi neblogą švietimo, kultūros, sveikatos paslaugų tinklą, gerus kelius. Pabuvę užsienyje suprantame, kad reikia branginti ir plėtoti tai, ką turime.
Priklausomai nuo vaikų skaičiaus, subsidija galės sudaryti nuo 15 iki 30 proc. būsto vertės (kuomet būsto kredito suma neviršija 87 tūkst. eurų).
Žinau, kad yra daugybė šeimų, ketinančių pradėti gyvenimą Lietuvos provincijoje. Šiais laikais žmonės ypatingai taupo savo laiką, vis labiau vertina iš didmiesčių pasitraukiančią gamtą, o ir į darbą nuvykti per keletą minučių be eismo spūsčių tampa kone prabanga. Be to, vis daugiau darbdavių žmogaus taip stipriai fiziškai nepririša prie darbo vietos, socialinės komunikacijos laikais daug kas tampa paprasčiau.
Dėl šių ir daugybės kitų priežasčių miesteliai ir kaimai turi kaip niekada didelį potencialą, bet negalime visko paleisti savieigai. Negalime tikėtis, kad problemos spręsis pačios, o geriems pokyčiams nereiks nei iniciatyvos, nei paskatinimo. Norint prikelti regionus, reikia žmogui pasiūlyti sąlygas, kurios jį viliotų. Būsto regionuose programa nėra panacėja visoms problemoms, tačiau tai – mažas, bet labai konkretus žingsnis didelės svajonės link, kad gera ir patogu būtų gyventi visoje Lietuvoje. Turint omenyje ne tik būsto paramą, bet ir „Vaiko pinigus“, kitas planuojamas lengvatas, akivaizdu tampa viena – parama šeimai yra prasmingiausia investicija.
Ypač svarbu neužmiršti ir Europos, ir viso pasaulio konteksto: skirtingai nuo Lietuvos demagogų, nuolat laidojančių provinciją, praktiškai visos civilizuotos šalys remia aktyvią būsto, šeimos, investicijų ir žemės ūkio politiką regionuose, ta parama atneša rezultatus. „Via campesina“ pasaulio smulkių žemdirbių organizacija, jungianti du šimtus milijonų valstiečių visame pasaulyje, kovoja už globalaus kaimo ateitį. Būtent dėl provincijos ir natūralesnio žemės ūkio gyvybingumo pasaulis dar netapo vien cheminio maisto fabriku ir atliekų sąvartynu. Būsto programos veikia visose ES valstybėse.
Negalime ramiai stebėti, kaip jaunos šeimos išvažiuoja iš regionų ar emigruoja svetur. Gyvename nebe planinės ekonomikos laikais, kur kiekvienam buvo duodama darbo vieta, tačiau savivaldybės, pasinaudodamos valstybės būsto šeimoms programa, gali imtis aktyvios iniciatyvos ir kurti jaunų šeimų kvartalus su patrauklia aplinka, galimybėmis ekologiškai ūkininkauti, kurti bendruomeninį gyvenimą.
Esu įsitikinęs, kad parama jaunoms šeimoms įsigyjant pirmą būstą regione palaipsniui keis visos Lietuvos veidą. Mūsų šalis – ne tik ant vienos rankos pirštų suskaičiuojami didmiesčiai. Turime kur kas daugiau vietos ir perspektyvų, o tikslas dabar – kurti tokią aplinką, sąlygas ir infrastruktūrą, kad žodis „kaimas“ asocijuotųsi su gamta, gyvybinga bendruomene ir galimybe gyventi patogiai.
Jonas Jarutis yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūno pavaduotojas.