Kaip ir šiuo atveju, kai aiškinama, neva „Kauno energija“ dalinasi su kauniečiais iš investicijų uždirbtais pinigais, nors iš tikrųjų nenoriai atiduoda iš žmonių paimtus pinigus, kurie nusėdo įmonėje dėl per didelių šilumos kainų. Ir tai daro ne savo valia, o priversta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK).
Pabandykime viską išsiaiškinti iš eilės. Kas yra teisinga minėtame straipsnyje, tai tas faktas, kad „Kauno energija“ dirbo gerai. Jau nuo 2009 metų aktyviai dirbant po kelerių metų iš Kauno buvo iškrapštytas „Gazprom“, o 2013 metais, teisinėmis priemonėmis panaikinus miesto priklausomybę nuo vieno šilumos gamybos šaltinio – Kauno termofikacinės elektrinės, atsivėrė galimybė diversifikuoti šilumos gamybos rinką ir pradėti sparčią biokuro jėgainių plėtrą.
Po šio labai svarbaus pokyčio Kauno šilumos rinkoje jau nuo 2013 metų, o ypač 2014 ir 2015 metais atsirado beveik dešimt naujų jėgainių, gaminančių šilumą iš ženkliai pigesnio kuro – biokuro. Pati KE protingai ir laiku investavo į biokuro katilinių statybą ir iki 2015 metų pastatė tris nuosavas biokuro katilines – Šilko, Inkaro ir Petrašiūnų. Bendra instaliuota galia sudarė apie 80 MW, o kartu su nepriklausomais šilumos iš biokuro gamintojais, dirbančiais konkurencijos sąlygomis, viršijo 250 MW.
Tai yra ženklus energijos kiekis, kuris leido išvis nenaudoti brangesnio dujinio kuro nešaltomis žiemos dienomis. Taigi, atlikus minėtas investicijas ir dėl išlaisvėjusios šilumos gamybos rinkos Kaune iš biokuro gaunamos šilumos, lyginant su 2014 metais dalis bendrame šiluminės energijos balanse kilo nuo 27 proc. iki 80 proc., o „Kauno energijai“ tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) perkamos, tiek ir pačios pasigaminamos šiluminės energijos kaina drastiškai sumažėjo.
Būtų labai logiška ir suprantama, jeigu nuo tokio šilumos kainų kritimo pirmiausiai naudą gautų vartotojai ir šilumos kainos gyventojams ženkliai sumažėtų. Bet taip nebuvo. Didžioji dalis naudos nusėdo KE sąskaitose. Įmonė dirba reguliuojamoje rinkoje, todėl šilumos kainą vartotojams nustato Komisija. Ji trims-penkiems metams fiksuoja bazines kainas, kurios kasmet yra koreguojamos. Taigi, yra galimybė mažinti kainas vartotojams, sumažėjus perkamos iš NŠG kainoms ir nekaupti keliolikos milijonų iš esmės vartotojams priklausančių pinigų įmonės sąskaitose. Taip pat galima, ženkliai sumažėjus perkamos šilumos kainoms, kreiptis į VKEKK netgi nesulaukus eilinio bazinės kainos perskaičiavimo, kaip pavyzdžiui tai padarė Anykščių šiluma, kuri gauta nauda iškart pasidalino su vartotojais.
Komisija 2018 m. rugsėjo 13 d. nustatė, kad „Kauno energijoje“ yra nusėdę apie 15 milijonų gyventojų permokėtų už šilumą pinigų ir įpareigojo juos grąžinti per metus. Tačiau „Kauno energija“ žada grąžinti ne per metus, o per ketverius.
Būtų labai logiška ir suprantama, jeigu nuo tokio šilumos kainų kritimo pirmiausiai naudą gautų vartotojai ir šilumos kainos gyventojams ženkliai sumažėtų. Bet taip nebuvo.
Todėl galima numanyti, kad „Kauno energija“ nenori tų pinigų grąžinti ir viską atideda tolimesniam laikui. Pinigai juk sukaupti dar 2015-2016 metais, kai dėl 2013-2015 metais įgyvendintos nepriklausomų šilumos iš biokuro gamintojų plėtros bei pačios KE biokuro jėgainių statybos smarkiai krito KE perkamos šilumos bei kuro kainos. O grąžinti žadama tik iki 2022 metų. Finansų pasaulyje tai vadintųsi ilgalaike paskola, o už paskolas mokamos palūkanos skolintojams. Bet apie tai nekalbama.
Nepriklausomi šilumos gamintojai skelbia, kad ir 2017 metais dėl jų įtakos į konkurencinę aplinką Kaune šilumos vartotojų sutaupyta suma sudaro beveik 8 mln. eurų. Taigi, tikėtina, kad ir per 2017 metus KE yra gavusi papildomų pajamų dėl per aukštos nustatytos šilumos kainos ir ateityje gali tekti tą sumą grąžinti.
Spaudoje skelbta, kad KE naujos šilumos bazinės kainos projektą, po ko būtų nustatyta ženkliai mažesnė bazinė kaina ir šilumos kaina vartotojams būtų smarkiai sumažėjusi, turėjo pateikti iki 2016 metų liepos 31 dienos, tačiau KE keletą kartų kreipėsi į VKEKK ir teikė prašymus projekto pateikimą atidėti. Kainų komisijos nustatytas galutinis terminas buvo 2017 metų sausio 31 diena, tačiau net ir iki šios datos KE viso tinkamo projekto nepateikė. Kyla įtarimai, kad buvo siekiama kuo ilgiau išlaikyti paaukštintas šilumos kainas ir gauti kuo daugiau papildomų pajamų. Kitais žodžiais, galbūt buvo siekiama gauti nepelnytai didelį 2017 metų pelną, išsimokėti nepelnytai dideles tantjemas ir dividendus.
Ir iš tikrųjų KE gavo rekordinį 2017 metų pelną, o grynasis pelningumas siekė net 11,4 proc.. Buvo išmokėti rekordiniai dividendai Kauno savivaldybei – 3,169 mln. eurų. Suprantama, kad bendrovės administracijos tokio dydžio dividendų išmokėjimas, kitaip sakant finansinių išteklių išėmimas iš tolimesnės įmonės veiklos, tikrai nedžiugino. Gali būti, kad po tokio įmonės sąskaitos „nusausinimo“ jai gali ateiti sunkūs laikai, nes laukia tų pačių 15 milijonų eurų už 2015 ir 2016 metus grąžinimas vartotojams. Dar neaiškios sumos, kurias reiks grąžinti už 2017 metus.
O čia pat ir numatomas biokuro bei dujų brangimas ir galimas vartotojų nemokumo padidėjimas. Visa tai gali užgulti įmonę jau artimiausiais metais. Kaip įmonė grąžins pinigus? Kaip bus su investicijomis į magistralinius tinklus, kurias reikia būtinai daryti dabar, kol dar galima įsisavinti europinius pinigus? Gaila, bet dalinantis dividendus apie tai nebuvo pagalvota.
Jonas Koryzna yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
