Jonas Valaitis. Šventajame kare prieš gėjus nusitaikyta į mokytojų autoritetą

Valdžia turi klausyti savo žmonių – to tikisi tūlas rinkėjas. Greičiausiai Regionų partija šį lūkestį suvokia savaip – pagal jos pasiūlymą tartum anais laikais, kai žmonių klausėsi represinės struktūros, šįkart valdžios institucijos būtų liepiamos klausytis, apie ką su mokiniais kalbasi mokytojai. Ir, ne duok Dieve, būtų užsiminta apie gėjus – še tau per galvą 1 tūkst. eurų bauda.
Jonas Valaitis
Jonas Valaitis / Asmeninio archyvo nuotr.

Tiesa, išlieka neaišku, kas konkrečiai turėtų būti nubaustas. Ar už viską atsakytų mokyklos vadovas? O gal kalbėjęs asmuo, kuris greičiausiai būtų mokytojas? O gal mokinys, kuris drįso paklausti, ar gėjai irgi žmonės? O gal visi vienu metu? Ar tokiu atveju baudą mokytojų visi lygiomis dalimis, ar kiekvienas iš savo kišenės turėtų sumokėti po 1 tūkst. eurų?

Įsivaizduoju policijos arba kontrolierių reidus – uniformuoti, kostiumuoti žmonės, naudodamiesi specialia pasiklausymo įranga (arba priglausdami stiklinę prie sienos), valandų valandas klausytųsi ir vos išgirdus raktinius žodžius „gėjai“, „LGBTQ+“, „lesbietės“ (ir t.t.) pultų į klasę, kad sustabdytų šią niekšišką mokinių homoseksualizaciją.

Ironizuoju, žinoma.

Tačiau, mano vertinimu, siūlomu draudimu mokyklose būtų pasėta nepasitikėjimo, baimės ir persekiojimo atmosfera.

Yra visiškai tikėtina, kad jeigu toks draudimas būtų priimtas, jis lemtų, kad mokytojai ir mokiniai jaustųsi nuolat stebimi ir vertinami. Stebėdami mokytojus, kurie ima vengti diskusijų bet kokia jautria tema bijodami pasekmių, mokiniai užsidarytų savyje, nesijaustų galintys pasidalinti savo išgyvenimais.

Yra visiškai normalu, jeigu mokytojai kalbasi su mokiniais apie tai, kas pastariesiems rūpi. Yra visiškai normalu, jeigu mokiniams, kurie yra paaugliai, kyla klausimų apie lytiškumą, taigi, ir seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę. Ir yra visiškai normalu, kai jie kelia klausimus ir nori diskutuoti įvairiomis temomis mokyklose, ypač jeigu apie tai nesijaučia saugūs kalbėtis kitur.

O dabar įsivaizduokite scenarijų, jeigu būtų priimtas draudimas mokyklose kalbėti apie LGBTQ+. Tarkime, mokiniui X kyla klausimas, tai kas yra LGBTQ+ bendruomenė, kas yra seksualinė orientacija ir kaip tvarkytis su jausmais ir mintimis, jeigu esi šios bendruomenės dalis. Kaip tokiu atveju turi pasielgti mokytojas? Tikriausiai tylėti, gūžčioti pečiais ir apsimesti, kad gėjų nėra. Bet koks tuomet būtų formuojamas mokytojo autoritetas? Ar smagu būtų stebėti mokytojus, kurie apsimeta, kad nieko nežino arba tildo apie tai prabylančius mokinius, nes juk kitaip bus patys nubausti?

Homofobiškomis raudomis įkaltas įstatymas ne tik paneigtų mokytojų profesinę laisvę, bet ir pakenktų jų orumui. Mokytojas, bijantis kalbėti su mokiniais apie aktualias temas, tikriausiai nebus gerbiamas autoritetas. Ir taip jo darbo prasmė taps iškreipta, o santykiai su mokiniais – grįsti ne pasitikėjimu, bet baime. Tokiomis sąlygomis mokytojai gali jaustis nebe savo profesijos atstovais, bet kontrolės įrankiais, įpareigotais atlikti valdžios nurodymus, kurie prieštarauja jų pačių įsitikinimams ir profesinei etikai.

Tad ar iš tiesų norime gyventi visuomenėje, kurioje stengiamasi paslėpti ir paneigti dalį žmonių bei sumenkinti mokytojus?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis