Julita Varanauskienė: Ar laikas daužyti kiaulę taupyklę laukiant euro įvedimo?

Taupyti monetas taupyklėje – ko gero, visiems nuo vaikystės žinomas taupymo būdas. Finansinė tokio taupymo būdo nauda abejotina – negauname jokių palūkanų, neretas susigėstame ar būname sugėdinti, kai išberiame maišelį monetų parduotuvėje, patiriame papildomų išlaidų ne tik norėdami įsigyti taupyklę, bet ir monetomis sutaupytą sumą dėdami į banko sąskaitą.
Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė / BFL nuotr.

 Vis dėlto daugelis pritars, kad šis taupymo būdas gana veiksmingas. Toks taupymas, kai renkame tam tikro nominalo, pavyzdžiui, 5 litų, monetas, tampa žaidimu – vadinasi, maloniomis emocijomis, o ne sekinančiu savęs ribojimu. Motyvaciją taupyti stiprina ir akivaizdus artėjimas prie tikslo: akį arba ausį džiugina nuolat pilnėjantis taupymo indas. Nebent pritrūksta valios neiškrapštyti taupyklėje gulinčių monetų.

Vis dėlto artėjant planuojamai euro įvedimo datai, kiaulių taupyklių turėtojams pradeda rūpėti, kaip tvarkytis su sutaupytais pinigais. Remiantis Lietuvos banko skelbiama statistika, šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja kiek daugiau negu 1 mlrd. vienetų įvairaus nominalo monetų. Didžiausia dalis – maždaug 90 proc. – centų monetos. Tačiau ir 5 litų nominalo monetų (kurias dažnai taupyti renkasi kiaulių taupyklių savininkai) turėtų būti daugiau negu 17 milijonų vienetų (arba 86 mln. litų). Daugiausia metalinių pinigų, matyt, tikrai cirkuliuoja apyvartoje – keliauja iš piniginių į parduotuvių į kasas ir atgal, o gal guli pamiršti žieminių paltų ir striukių kišenėse.

Bet neabejoju, kad dalis saugiai tūno kiaulėse taupyklėse. Ar laikas jas daužyti, kad santaupos neprapultų?

Euro įvedimo įstatyme nustatyta, kad per šį laikotarpį prekybininkai vieno atsiskaitymo metu turėtų priimti iki 50 vienetų monetų, nepaisant jų vertės.

Įvedus eurą, bus skirtos dar dvi savaitės, kai parduotuvėse dar galėsime atsiskaityti lietuviškais pinigais. Euro įvedimo įstatyme nustatyta, kad per šį laikotarpį prekybininkai vieno atsiskaitymo metu turėtų priimti iki 50 vienetų monetų, nepaisant jų vertės.

Tada ir turėtų iš apyvartos išnykti daugiausia litų monetų. Vėliau reikės nešti neišleistas ir neiškeistas monetas keisti į bankus ar kitas litus į eurus keičiančias institucijas – kredito unijas, pašto skyrius.

Vadinasi, jei kiaulėje taupyklėje sukauptų monetų neišleisime iki naujų metų, susimokėti metaliniais pinigais už pirkinius galėsime dar bent porą savaičių. Taip pat bus galimybė turimas litų monetas išsikeisti į eurus be papildomų mokesčių nurodytuose pašto skyriuose ir kredito unijose 60 dienų, komerciniuose bankuose – 6 mėnesius.

Vėliau komercinėse įstaigose gali būti nustatyta kita litų monetų keitimo į eurus tvarka ir sąlygos. Lietuvos bankas litus (ir popierinius, ir metalinius) į eurus keis nemokamai neribotą laiką. Tačiau Lietuvos banko kasos yra tik Vilniuje ir Kaune. Todėl jei kiaulė taupyklė sulauks sveika euro įvedimo datos, teks būti apdairesniems norint išvengti papildomų sąnaudų.

Įvedus eurą, nors 5 eurų vertės nominalo monetos ir nėra, kiaulių taupyklių mėgėjams taupymo būdų įvairovė nesumažės – bus galima rinktis ne tik tam tikro nominalo, bet ir tam tikros kilmės šalies monetas, pavyzdžiui, lietuviškas, latviškas, vokiškas, prancūziškas ar tolimesnių šalių, pavyzdžiui, tokių, kuriose planuojame atostogas.

Bet kokiu atveju įvedamas euras palankus kiaulių taupyklių gamintojams – nepaisant pasikeitusios valiutos, šis taupymo būdas neturėtų prarasti populiarumo. Tik litų taupyklę pakeis euro taupyklė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis