Tarp Britanijos gyventojų lietuvių rastume nemažai. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per dešimtmetį ten emigravo beveik 200 tūkstančių. Dalį ten uždirbtų pinigų lietuviai siunčia į Lietuvą – sumokėti už anksčiau paimtas paskolas, finansiškai paremti tėvynėje likusių artimųjų, galbūt įsigyti nekilnojamojo turto, tikėdamiesi sugrįžti.
Laiko po istorinio birtų referendumo praėjo dar labai nedaug. Statistinių duomenų visos šalies mastu dar reikia gerokai palaukti.
SEB banko duomenimis, nors liepą – pirmą mėnesį po referendumo – perlaidų iš Didžiosios Britanijos į privačių asmenų sąskaitas vertė buvo maždaug 21 proc. mažesnė negu birželį, tačiau, palyginti su pernai metų liepa, ji buvo 19 proc. didesnė. Todėl dėl vieno mėnesio perlaidų vertės sumažėjimo daryti išvados, kad dėl referendumo sumažėjo atsiunčiamų pinigų, dar nevalia. Juolab kad šių metų liepą, palyginti su birželiu, mažiau perlaidų gauta ir iš kitų Europos šalių, kur emigravo daug lietuvių, bet kuriose panašūs referendumai nevyko: iš Vokietijos – 11 proc., iš Norvegijos – 8 procentais. Tik perlaidų iš Airijos vertė šiek tiek padidėjo – (6 procentais).
„Brexit“ referendumas ir po jo nukritęs svaro kursas euro atžvilgiu galėjo padaryti įtaką emigrantų sprendimams, kiek svarų ir apskritai kokia valiuta siųsti pinigus – eurais ar svarais.
SEB banko duomenys rodo, kad maždaug tris ketvirtadalius perlaidų vertės sudaro perlaidos eurais, vieną ketvirtadalį – svarais. Perlaidų eurais suma šių metų liepą, palyginti su birželiu, sumenko, bet svarais pervestų lėšų padaugėjo. Atsižvelgus į sumažėjusį svaro kursą euro atžvilgiu, galima konstatuoti, kad šių metų liepą svarais pervestų lėšų vertė buvo netgi didesnė negu šių metų birželį ar pernai liepą.
Perlaidų suma svarais padidėti galėjo dėl to, kad, nusmukus kursui, norėdami atsiųsti tokios pat vertės ir perkamosios galios (Lietuvoje) perlaidą, pinigų siuntėjai iš Britanijos svarų siųsti turėjo daugiau. Tačiau tai, kad išaugo ne tik suma, bet ir lėšų, pervedamų svarais dalis galėjo nulemti mūsų emigrantų lūkesčiai, kad, kai atsiųstus pinigus Lietuvoje jų artimiesiems reikės pasiimti iš sąskaitos, iškeisti į eurus ir išleisti, svaro kursas euro atžvilgiu bus pagaliau pagerėjęs. Deja, kol kas dar taip neatsitiko.
Ekonominiai pokyčiai vyksta lėtai, finansiniai – gali įvykti per vieną naktį. Mūsų emigrantai turbūt kokių nors svarbių ekonominių sprendimų – palikti Didžiąją Britaniją ar joje pasilikti – neskuba keisti.
Sumažėjus svaro vertei euro atžvilgiu, lietuviai, stengiasi siųsti didesnes svarų sumas, kad išlaikytų perlaidos perkamąją galią Lietuvoje, ir siunčia arba laiko svarus matyt tikėdamiesi, kad svaras atsigaus. Kol kas SEB banko duomenys nerodo, ar referendumas Didžiojoje Britanijoje jau padarė kokią nors įtaką perlaidų iš šios šalies dydžiui. Atrodo, kad pinigai iš Anglijos ir toliau plaukia į Lietuvą nemažindami tempo – bent jau tų emigrantų, kurie pinigus perveda į banką.
Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė
