Paprastai darbo užmokesčio pajamos ir periodinės socialinės išmokos skirstomos racionaliau. Didžiausia jų dalis tenka būtiniems pirkiniams. Tai ir kasdieniniai poreikiai – maistas, būsto išlaikymas, transporto išlaidos,– ir iš anksto suplanuoti didesni ir retesni reikalingi pirkiniai.
Nuo šių pajamų dydžio priklauso mūsų įprastinis gyvenimo būdas. Juk vienam nuosavas automobilis – būtinybė, kitam – nereikalinga prabanga. Padidėjus darbo užmokesčiui, greitai prisitaikome prie naujų galimybių (išauga ir mūsų poreikiai) ir nebepastebime padidėjusių lėšų. Personalo valdymo specialistai žino, kad žmonės būna labiau patenkinti ir ilgiau prisimena vienkartinę vieno mėnesio atlyginimo premiją metų pabaigoje negu 8 proc. nuolatinio darbo užmokesčio padidinimą metų pradžioje (nors abi sumos labai panašios).
Todėl, jei, padidėjus pajamoms, norėtume susitaupyti, derėtų į būtinų poreikių sąrašą įtraukti ir santaupas. Gavus pajamų, numatytą santaupoms skirti sumą reikėtų iš karto ir atidėti.
Tikrai nepajusime, kur kas mėnesį išleidžiame tuos 34 litus, o štai 400 litų metų pabaigoje, ko gero, atneštų daugiau džiaugsmo ir naudos.
Pavyzdžiui, šių metų pradžioje daugelis šeimų pradėjo gauti didesnes pajamas dėl sumažėjusio pajamų mokesčio. Dėl to šeimos, kurią sudaro du vidutinį darbo užmokestį gaunantys asmenys, auginantys du vaikus, piniginė per mėnesį turėtų papilnėti maždaug 34 litais. Jei šie pinigai būtų atidedami, metų pabaigoje šeima turėtų maždaug 400 litų. Tikrai nepajusime, kur kas mėnesį išleidžiame tuos 34 litus, o štai 400 litų metų pabaigoje, ko gero, atneštų daugiau džiaugsmo ir naudos.
Premiją ar kitas netikėtas papildomas pajamas (taip pat ir pinigines dovanas, loterijos laimėjimus, grąžinamą pajamų mokesčio dalį) labiau esame linkę skirti malonumams, patogumams, svajonėms, norams įgyvendinti, ko iš darbo užmokesčio sau neleistume. Tačiau taip pat pastebėta, kad jei tos papildomos pajamos, palyginti su mūsų nuolatinėmis pajamomis, yra nedidelės, tai minėtiems malonumams išleidžiame didesnę sumą, negu gavome tokių pajamų, t. y. nejučia švaistome ir dalį santaupų ar sunkiai uždirbto darbo užmokesčio.
Nėra smerktina iš tokių papildomų pajamų pasilepinti, tačiau reikėtų griežčiau kontroliuoti, kiek jau išleidome. O jei visgi gavome palyginti didelę tokių pajamų sumą, laikas – geriausias patarėjas, kaip šiuos pinigus naudingiau paskirstyti, t. y. nereikėtų skubėti. Populiariojoje asmeninių finansų valdymo literatūroje rekomenduojama ne daugiau kaip pusę tokių netikėtai gautų pajamų skirti anksčiau minėtoms pramogoms, o kitą pusę – atidėti svarbesniems dalykams (taupyti).
Nustatyta, kad pagal tai, kaip greitai ir lengvai esame linkę pinigus išleisti, pajamas galima surūšiuoti taip: pirmauja nereguliarios, nedidelės pajamos, po to – darbo užmokestis, dar vėliau – sukauptos santaupos, o paskutinėje vietoje – skolintos lėšos.
Toks žmonių mąstymo apie pinigus ypatumas gali būti naudingas: dalies pajamų perkėlimas į taupymo sąskaitas padeda susitaupyti pinigų (žmogus gerai pagalvos, ar nutraukti terminuotojo indėlio sutartį dėl kokio nors trumpalaikio noro), o aiškus suvokimas, kur savi pinigai, o kur jau skolintos lėšos, – neprasiskolinti ir gyventi pagal dabartines savo galimybes.
Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė
