Remiantis „Creditinfo“ duomenimis, maždaug kas penktas (22 proc.), vėluojantis laiku vykdyti įsipareigojimus ir užregistruotas blogų paskolų informacinėje sistemoje, turi tris ir daugiau vėluojamus vykdyti įsipareigojimus.
Kas šeštas iš jų (16 proc.) – jaunesnis negu 25 metų. Tai žmonės, kurių nevykdomi įsipareigojimai – veikiausiai ne ekonominio pakilimo laikotarpiui paimti didžiuliai būsto kreditai, o neapmokėtos sąskaitos ar neapgalvotai paimti smulkieji vartojimo kreditai.
Nuo ko pradėti, jei skolų yra ne viena? Klasikinė finansų teorija rekomenduoja pirmiausia grąžinti tas skolas, kurios kainuoja brangiausiai – už kurias skaičiuojamos didžiausios palūkanos. Tačiau praktikai pastebi, kad sėkmingiau su susikaupusiomis skolomis susidoroja tie, kas skolas grąžinti pradeda nuo mažiausios skolos. Tai aiškinama tuo, kad mažytės pergalės (o kiekvienos skolos grąžinimas yra pergalė) motyvuoja toliau tęsti tokią veiklą.
Tarkime, esate nedidelę sumą skolingi draugui, kuris iš jūsų nepaprašys jokių palūkanų, šiek tiek didesnę neapmokėtą sąskaitą už telefoną, kur skaičiuojami ir delspinigiai. Tuomet, grąžinus skolą draugui, turėtų lengviau atsirasti jėgų apriboti savo įprastas vartojimo išlaidas bei apmokėti ir telefono sąskaitą.
Teorija rekomenduoja pirmiausia grąžinti tas skolas, kurios kainuoja brangiausiai – už kurias skaičiuojamos didžiausios palūkanos. Tačiau praktikai pastebi, kad sėkmingiau su susikaupusiomis skolomis susidoroja tie, kas skolas grąžinti pradeda nuo mažiausios skolos.
Patarimas pradėti nuo mažiausios skolos šiek tiek prasilenkia su teorinėmis rekomendacijomis – pradėti nuo brangiausiai kainuojančios.
Visgi atskirų skolų palūkanų ar delspinigių skirtumai yra svarbūs, tačiau tik jei šie skirtumai dideli. Tokiu atveju, pačią brangiausią skolą verta grąžinti pirmiau.
Jei ji labai didelė, tuomet rekomenduojama bent sau patiems padalinti ją į mažesnes dalis, nusistatyti terminus ir link tikslo artėti mažesniais, bet pergalingais žingsneliais.
Tarkime, jei vėluojate laiku grąžinti kreditą, kuris yra gerokai didesnis negu per mėnesį galite susitaupyti, tuomet, kad našta neatrodytų nepakeliama, verta padalinti jį į keletą mažesnių dalių ir į jas žiūrėti kaip į atskiras skolas. Kuo arčiau tikslo, tegul ir tarpinio, tuo daugiau jėgų atsiranda jį užbaigti.
Grąžinti skolas – kitaip, negu kaupti turtą, specialių žinių nereikia. Tiesiog reikia stengtis vartojimo reikmėms išleisti ne visas gaunamas pajamas, o dalį jų skirti susikaupusių skolų grąžinimui. Tačiau, jei skolų daug, pastangas dėti tenka ilgą laiką, o tai – ypač jauną žmogų – labai sekina: ne tik finansiškai, bet ir emociškai. Žinoma, lengviausia – tokios skolų kupros neužsiversti.
Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė