Vartojimo kreditais naudojasi tie, kurie iš anksto planuoja didesnius pirkinius. Kredito kortelių kredito limitai gali būti naudojami įsigyjant planuotus pirkinius, bet dažnai perkama ir neturint tokio plano – tiesiog laikinai pristigus pinigų per atostogas ar netikėtai aptikus kokį nors patrauklų pasiūlymą, pavyzdžiui, – žavią suknelę, tobulus batus ar, tarkime, elektroninį skaitmeninį daikčiuką. Tikėtina, kad mažiau nerimaujant dėl pajamų ateityje, kredito kortelės, norint pasiskolinti, bus naudojamos dažniau.
Kredito kortelė – ne kruopščiai iš anksto suplanuotiems pirkiniams
Kredito kortelė – patogi skolinimosi priemonė: suteiktą kreditą galima panaudoti bet kuriuo metu ir iš karto, skolos grąžinimo grafikas gana lankstus.
Populiariausių kredito kortelių palūkanų apskaičiavimo formulė taip pat patraukli – palūkanos pradedamos skaičiuoti tik nuo 15 kito mėnesio dienos, jei kreditas iki tol nepadengiamas.
Kadangi kortelę galime naudoti ne vieną kartą per mėnesį, svarbu sekti, kad visa panaudoto kredito suma neviršytų mėnesio pajamų sumos, kitaip tariant, išlaidos neviršytų pajamų.
Kaip nesumokėti daugiau palūkanų
Vis dėlto pastebima nemažai atvejų, kai, naudodami kredito korteles kaip skolinimosi priemonę, žmonės elgiasi neišmintingai – norėdami sumokėti mažiau palūkanų, sumoka jų daugiau.
Dažnai neteisingai įvertinama galimybė grąžinti panaudotą kreditą per tą laikotarpį, kai neskaičiuojamos palūkanos (iki kito mėnesio 15 dienos). Taip gali atsitikti ir dėl paprasčiausio užmaršumo, ir dėl to, kad tuo metu, kai reikėtų grąžinti kreditą, atsiranda kitų svarbesnių dalykų.
Kredito kortelių palūkanų norma paprastai yra didesnė negu vartojimo kreditų, tad žmonės, pasiskolinti pasirinkę kredito kortelę, o ne vartojimo kreditą, sumoka palūkanų daugiau negu būtina, jei per daug naiviai įvertino savo galimybes greitai grąžinti skolą.
Kredito kortelė ar vartojimo kreditas
Tarkime, reikia pasiskolinti 2 tūkst. Eur. Jei žmogus pasiimtų vartojimo kreditą 12 mėn., per visą laikotarpį jis sumokėtų maždaug 144 Eur palūkanų (jei palūkanų norma 13 proc.). Sudaryti kredito sutartį kainuotų dar 29 Eur. Paskolos mėnesio įmoka būtų 179 Eur.
Nusprendęs pasiskolinti tokią pat sumą naudodamasis kredito kortele, žmogus tikriausiai tikisi skolą arba bent jos didelę dalį padengti iki kito mėnesio 15 dienos. Bet neretai atsitinka taip, kad, atėjus laikui mokėti, atsiranda svarbesnių reikalų, todėl žmogus nusprendžia padengti tik mažiausią reikalaujamą sumą – 5 proc., arba 100 Eur.
Jei jis ir toliau kas mėnesį mokėtų tik po 100 Eur, jo skolos grąžinimo laikotarpis išsitemptų iki 20 mėn., o sumokėtų palūkanų suma būtų maždaug 269 Eur (jei palūkanų norma 17 proc.). Ekonomikos augimo ir gerėjančių lūkesčių laikotarpiu naivūs pažadai grąžinti paskolas anksčiau, negu yra privaloma, dažnai subliūkšta.
Kaip teisingai pasirinkti
Kaip neapsirikti? Daugeliui žmonių atpažinti save, ar esame naivūs, ar išmintingi, nelengva. Vienas iš galimų receptų, kaip pasirinkti skolinimosi priemonę, – spręsti pagal pasiskolinamų pinigų sumą.
Realu tikėtis padengti kreditą iš gaunamų pajamų. Tarkime, mėnesio pradžioje gavę algą, iš jos galime padengti praėjusį mėnesį panaudotą kreditą, o kitą dieną, jei reikia, vėl naudoti kredito kortelę. Kadangi kortelę galime naudoti ne vieną kartą per mėnesį, svarbu sekti, kad visa panaudoto kredito suma neviršytų mėnesio pajamų sumos, kitaip tariant, išlaidos neviršytų pajamų.
Būti nuolat skolingam – nėra pagirtinas reiškinys. Viena iš grėsmių naudojant kortelės kredito lėšas – nepastebėti, kaip skola išauga, kai vieną savaitę nusiperkame suknelę, kitą – batus ir dar pasinaudojame netikėta proga savaitgalį išvykti į kokią nors poilsinę ar pažintinę kelionę. Todėl ši rekomendacija – tai tik orientyras, kaip prireikus pasirinkti tinkamą skolinimosi priemonę. Skolas visgi reikėtų planuoti ir kontroliuoti.
