Julita Varanauskienė: Senukas, bet už savus ar naujas, bet skolon?

Galima diskutuoti, ar automobilis – pirmo būtinumo ar prabangos prekė. Vieni be automobilio negalėtų vykti dirbti ir uždirbti. Antriems – tai vienintelis priimtinas, o tretiems – tik patogesnis būdas iš taško A patekti į tašką B. Ketvirtiems – tai ne tik susisiekimo priemonė, bet ir ženklas, kokios yra arba turėtų būti jų pajamos, užimamos pareigos, pragyvenimo lygis.
Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė / SEB banko nuotr.

Nors automobilis Lietuvoje dažnai vadinamas pirmo būtinumo preke, sunkmečiu gyventojai vis tik buvo linkę atidėti automobilių pirkimus. Statistikos departamento atliekamo vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, 2009 m. per artimiausius 12 mėn. automobilį ketino pirkti tik kas dvidešimtas respondentas, 2014 m. ketinimai sustiprėjo – automobilį ketino įsigyti jau kas dešimtas.

Ar verta skolintis, norint įsigyti automobilį?

Neverta, – sakys vieni, – jei negali įpirkti automobilio iš savo santaupų, vadinasi, renkiesi ne pagal kišenę. Gal ir verta, – sakys kiti, – jei pagal darbo pobūdį ar gyvenimo būdą reikalingas patikimas ar tam tikromis techninėmis charakteristikomis pasižymintis automobilis.

O koks skirtumas, – klaus treti, – arba pirma taupai, kad nusipirktum, arba pirma nusiperki ir jau naudojiesi automobiliu, o kad atiduotum skolą, taupai po to. O kaipgi kitaip, – gūžčios tie, kas dairosi į brangesnius automobilius ir jau pripratę vairuoti naujesnius, brangesnius, už skolintas lėšas įsigytus automobilius.

Nuomonės išsiskiria dėl to, kad toji reikalinga nauda skirtingiems žmonėms ne vienoda.

Finansų teoretikas apibendrins – reikėtų apskaičiuoti, kaip mažiausiomis galimomis sąnaudomis (automobilio kaina, paskolų palūkanos, automobilio priežiūra ir remontas, draudimas) gauti didžiausią reikalingą (!) naudą. Nuomonės išsiskiria dėl to, kad toji reikalinga nauda skirtingiems žmonėms ne vienoda.

Daugiausia kol kas, ko gero, rastume pirmųjų, kurie stengiasi išsiversti tik iš savo turimų santaupų. Remiantis portalo Autoplius.lt duomenimis, Lietuvoje dažniausiai perkami 11-15 m. amžiaus automobiliai. Tokių automobilių dalis tarp visų perkamų automobilių gana stabili – apie 30 procentų.

Vidutinė tokio automobilio kaina – 2,2 tūkst. eurų arba maždaug keturi vidutiniai darbo užmokesčiai. Taupant maždaug po dešimtadalį pajamų, tiek vidutines pajamas gaunantis žmogus gali susitaupyti maždaug per trejus metus.

Tačiau ekonominei padėčiai taisantis, pamažu daugėja ir tų, kurie ryžtasi įsigyti automobilį skolon. Lizingo asociacijos duomenimis, 2014 m. su privačiais asmenimis sudarytų automobilių (naujų ir naudotų) lizingo sutarčių vertė buvo20 proc. didesnė negu 2013 metais ir pusantro karto didesnė negu 2009 metais.

SEB banko duomenimis, dažniausia vartojimo kreditų paskirtis – pirkti automobilį. Tokių paraiškų skaičius 2014 m. 10 proc. viršijo 2013 m. buvusią apimtį.

Kaip nesuklysti skolinantis?

Kad automobilio įsigijimo naudos nenustelbtų finansiniai nepatogumai – kad grąžinant paskolą užtektų pinigų ne tik degalams, bet ir kitiems gyvenimo poreikiams, verta atsižvelgti į šias asmeninių finansų valdymo rekomendacijas: mėnesinė paskolos automobiliui įmoka neturėtų būti didesnė negu 25 proc. pajamų, o jei paskolų yra daugiau, visų paskolų įmokos neturėtų viršyti 40 proc. pajamų.

Mėnesinė paskolos automobiliui įmoka neturėtų būti didesnė negu 25 proc. pajamų, o jei paskolų yra daugiau, visų paskolų įmokos neturėtų viršyti 40 proc. pajamų.

Paskolos sutarties terminas, jei perkamas ne naujas automobilis, neturėtų būti ilgesnis negu 5 metai.

Prieš perkant automobilį derėtų įvertinti, kiek laiko ketiname juo naudotis ir ką daryti paskui: jei parduoti, tai už kokią kainą. Taip pat skolon įsigytą automobilį, net jei paskolos davėjas ir nereikalauja, apdrausti ne tik vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu.

Atsižvelgus į šias rekomendacijas, galima apskačiuoti, kad vidutines pajamas (553 Eur) uždirbantis žmogus, kuris neturi išlaikytinių, galėtų gauti maždaug iki 6 tūkst. eurų vartojimo paskolą automobiliui pirkti arba sudaryti maždaug 6 – 7 tūkst. Eur vertės lizingo sutartį penkeriems metams ir, turėdamas dar 20 proc. automobilio kainos pradinę įmoką, už 8,5 tūkst. eurų įsigyti maždaug 3-4 m. senumo vidutinės klasės naudotą automobilį.

Kuris skolinimosi būdas tinkamesnis? Vartojimo kredito palūkanos yra gerokai didesnės negu lizingo, tačiau vartojimo kreditas labiau tinka tiems, kas neturi pradinės įmokos, kas nori iškart turėti visas automobilio nuosavybės teises, kas planuoja skolintis nedidelę sumą – mažiau negu 4,5 tūkst. eurų.

Lizingo palūkanos yra mažesnės, bet kadangi visą lizingo laikotarpį kredito teikėjas yra automobilio savininkas, jis nustato tam tikras sąlygas, kaip automobilis turi būti prižiūrimas.

Pavyzdžiui, perkant automobilį, būtina jį apdrausti transporto priemonių (kasko) draudimu, pasirūpinti tinkama technine priežiūra. Dažnai kredito teikėjas nustato, kokio senumo transporto priemonę klientas gali rinktis – pavyzdžiui, kad lizingo termino pabaigoje automobilis būtų ne senesnis kaip 10 metų.

Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų