Taikydama pajamų mokesčio lengvatas, valstybė ne tik padeda įgyti aukštąjį išsilavinimą ar įsigyti nuosavą būstą, bet ir skatina ilgalaikį taupymą – kad žmogus pats rūpintųsi savo būsima gerove, skirdamas tam dalį savo dabartinių pajamų. Daugelis supranta, kad pačiam pasirūpinti savo finansine ateitimi būtina.
Tačiau vis tik didelė dalis gyventojų tam nėra linkusi ruoštis iš anksto. Viena vertus, labai neaišku, kas bus toje tolimoje ateityje – kiek bus verti pinigai, kiek reikėtų ateičiai atidėti šiandien ir kur dėti tuos atidėtus pinigus. Kita vertus, trūksta valios ir drausmės riboti savo momentinius norus ir įgeidžius – problema aktuali nuo Adomo ir Ievos laikų.
Norint, kad skatinimas būtų veiksmingas, skatinimo priemonės turėtų būti aiškiai suprantamos, žmonės atlygį už savo pastangas turėtų gauti tuojau pat ir turėti galimybę naudotis tuo atlygiu be kokių nors apribojimų. Galima sakyti, kad mūsų šalyje galiojanti pajamų mokesčio sugrąžinimo tvarka, pasirinkusiems ilgalaikes taupymo priemones, atitinka šias sąlygas: lengva apskaičiuoti, pati susigrąžinimo procedūra irgi labai nesudėtinga. Dažnu atveju užtenka tik pasitikrinti jau parengtą deklaraciją ir ją patvirtinti spustelėjus kelis kompiuterio klavišus.
Šiek tiek glumina tai, kad visgi ne visi, turintys teisę gauti šią valstybės dovaną, pasiima jiems priklausančius pinigus, t. y. laiku nedeklaruoja pajamų arba nepatikslina deklaracijų.
Ar veiksmingos šios paskatos? Viena vertus, remiantis Lietuvos banko duomenimis, per šešerius metus pagal gyvybės draudimo sutartis (kurioms priklauso daugiausia savarankiško pensijų kaupimo sutarčių) namų ūkių sukauptos ir jiems priklausančios lėšos padidėjo maždaug 610 mln. litų.
Tuo pat metu namų ūkių indėlių sąskaitose sukaupta suma padidėjo maždaug 10 kartų daugiau (6,6 mlrd. litų). Kita vertus, gyvybės draudimo įmokų statistika rodo, kad kasmet gruodžio mėnesį šių įmokų suma būna keletą kartų didesnė negu kitų mėnesių vidurkis – artėjant metų pabaigai, atsiranda daugiau norinčių pasinaudoti mokesčių lengvata. Šiek tiek glumina tai, kad visgi ne visi, turintys teisę gauti šią valstybės dovaną, pasiima jiems priklausančius pinigus, t. y. laiku nedeklaruoja pajamų arba nepatikslina deklaracijų.
Vadinasi, pajamų mokesčio lengvata – nors ir ne lemiamas, bet svarbus veiksnys sprendžiant, ar sudaryti ilgalaikio taupymo sutartis. O kam bus panaudota grąžinta pajamų mokesčio dalis?
Ko gero, dauguma gautus pinigus išleis vartojimo reikmėms– tai juk lengvai gauti pinigai, tarsi dovana. Nėra blogai, jei ir taip. Tai juk papildomos pajamos, atlygis už pastangas. Nors tam tikrais atvejais (jei gyvybės draudimo sutartis sudaryta po 2003 metų, jei naudos gavėjas pagal tokią sutartį vyresnis negu 26 metų, bet dar ne pensinio amžiaus ir kt.) grąžinama pajamų mokesčio permoka – tai tik iki sutarties laikotarpio pabaigos atidėtas mokestis. Šiuo atveju finansinė nauda būtų didesnė, jei laikinai gautus pinigus vėl investuotume, užuot leidę vartojimo reikmėms.
Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė
