Apibendrintai skelbiami duomenys rodo, kad ne visi pasinaudoja arba suspėja pasinaudoti valstybės dovana – atgauti dalį sumokėtų mokesčių arba perdovanoti juos kitiems. Galima išskirti keletą priežasčių, kodėl taip nutinka.
Viena – žmonės nemoka, nežino kaip, galvoja, kad labai sudėtinga. Ypač tie, kurie to niekada dar nedarė. Vis dėlto dažnu atveju procesas tikrai nėra sudėtingas. O ir informaciją Valstybinė mokesčių inspekcija noriai teikia.
Antra – žmonės tiesiog atidėlioja, kol galų gale pavėluoja laiku pateikti ar tik patvirtinti duomenis ir pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama susimokėti už mokslą, mokėti anksčiau paimtos būsto paskolos palūkanas ir kaupti turtą pagal gyvybės draudimo arba savanoriško pensijų kaupimo sutartis. Trečia – gaunama nauda atrodo labai nedidelė – nelabai ką su tokiais mažais pinigais nuveiksi, tai gal ir neverta...
Kaip iš dovanos išpešti daugiausia naudos
Kam, labiausiai tikėtina, panaudojama grąžinta pajamų mokesčio dalis? Ko gero, dauguma gautus pinigus išleis vartojimo reikmėms – tai juk lengvai gauti pinigai.
Nėra blogai, jei ir taip. Juk tai apdovanojimas, atlygis už pastangas taupyti. Tačiau tam tikrais atvejais (jei gyvybės draudimo sutartis sudaryta po 2003 metų, jei naudos gavėjas pagal tokią sutartį vyresnis negu 26 metų, bet dar ne pensinio amžiaus ir kt.) grąžinama pajamų mokesčio permoka – tai tik iki sutarties laikotarpio pabaigos atidėtas mokestis.
Finansinė nauda būtų didesnė, jei laikinai gautus pinigus vėl investuotume kaip papildomas įmokas pagal sudarytas kaupimo sutartis, užuot leidę vartojimo reikmėms.
Šiuo atveju finansinė nauda būtų didesnė, jei laikinai gautus pinigus vėl investuotume kaip papildomas įmokas pagal sudarytas kaupimo sutartis, užuot leidę vartojimo reikmėms.
Geriau maža dovana negu jokios
Jei ir neįgijome teisės į pajamų mokesčio lengvatą, deklaravę pajamas vis tiek turime teisę skirstyti dalį savo sumokėtų mokesčių. Tačiau, kaip galima spręsti iš statistinių duomenų, teise pasirinkti, kam paskirti dalį sumokėtų mokesčių, maždaug pusė žmonių nepasinaudoja.
Matyt, arba negirdėjo nieko apie tokią tvarką, arba neturi, kam skirti paramos (nors paramos gavėjų per 20 tūkst.), arba nemano, kad verta, nes pernelyg maža parama. Vis dėlto patys spręsdami, kam skirti pinigų, žmonės būna labiau patenkinti negu tiesiog atiduodami pinigus mokesčių rinkėjams.
Tada galbūt mažiau piktintų mokesčiai, o paramą gautų tie, kas, būtent mokesčių mokėtojų nuomone, labiausiai jos stokoja ar yra vertas. Atskiram žmogui, ypač jei jo pajamos ir sumokėti mokesčiai nėra patys didžiausi, jo teikiama parama gali atrodyti ir nedidelė, bet jei keli šimtai tūkstančių žmonių taip pasikuklina, paramos gavėjų negauta parama skaičiuojama milijonais, o ir paramos davėjai nepatiria dalijimosi džiaugsmo.
Daugiau informacijos apie tai, kas svarbu deklaruojant turtą ir pajamas, galite rasti seb.lt skiltyje „Infobankas“: https://www.seb.lt/infobankas/2015-04-21/deklaruojame-pajamas-ir-turta-ka-svarbu-atsiminti
Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė
