Lietuvoje, priėmus sprendimą leisti skiepyti 12–15 metų amžiaus vaikus, šeimos gydytojai susidūrė vėl susidūrė su nauju fenomenu – dalis suaugusiųjų, kurie patys pasiskiepijo COVID-19 vakcina, kažkodėl nenori skiepyti savo vaikų, motyvuodami tuo, kad vakcinos poveikis vaikams nėra pilnai ištirtas, todėl skiepai gali pakenkti vaiko sveikatai ar būti vėlesnės įvairios nepageidaujamos komplikacijos (beje, apie ką internete apstu „įvairių specialistų“ pasisakymų bei „neginčijamų įrodymų“).
Motyvuojama taip pat ir tuo, kad vaikai perserga koronavirusine infekcija labai lengvai, todėl įgis imunitetą natūraliu būdu. Tikrai, galima sutikti, kad tame dalis tiesos gal ir yra, bet šiuo atveju, vadovaujantis tik daline tiesa, galime turėti labai liūdnas pasekmes. Šiuo metu visame pasaulyje epidemiologai, infektologai, pediatrai, šeimos gydytojai skambina pavojaus varpais, kad, prasidėjus mokslo metams, dramatiškai pradėjo didėti vaikų tarpe užsikrėtimų koronavirusine infekcija bei hospitalizacijų skaičius. Mokyklos tampa koronavirusinės infekcijos platinimo židiniais, nes labai dažnai vaikai serga lengvomis arba besimptominėmis COVID-19 formomis, o periodiniai vaikų testavimai dėl koronaviruso toli gražu nėra šimtaprocentiniai.
Per pastaruosius kelis mėnesius vien JAV vaikų užsikrėtimo lygis koronavirusu padidėjo 10 proc.
Per pastaruosius kelis mėnesius vien JAV vaikų užsikrėtimo lygis koronavirusu padidėjo 10 proc. Bet ar tikrai koronavirusinė infekcija pavojinga vaikams, nes Lietuvoje nė vienas vaikas dar nemirė nuo COVID-19. Deja, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis mirtys dėl COVID-19 komplikacijų vaikų amžiaus grupėje nuo 5 iki 11metų užima aštuntą vietą letalinių išeičių statistikoje.
Anglijos mokslininkai nurodo, kad vaikų amžiaus grupėje iš 6338 hospitalizuotų dėl koronavirusinės infekcijos reanimacinėse palatose atsidūrė daugiau negu 4 proc. Beje, Didžiojoje Britanijoje kasmet nuo COVID-19 sukeltų komplikacijų miršta 22–25 vaikai. JAV mirtys nuo koronavirusinės infekcijos vaikų grupėje kai kuriose valstijose siekia 0,25proc. Ne tokiose turtingose pasaulio šalyse vaikų mirtingumo rezultatai yra kur kas blogesni. Meksikoje pandemijos metu vyresnio amžiaus vaikų grupėje mirčių skaičius padidėjo 1,7 proc., lyginant su priešpandeminiu periodu.
Indijos gydytojas Laigh A.Khanas pateikė savo stebėjimų duomenis. Savaitiniai mirusių nuo COVID-19 duomenys parodė, kad vaikai tarp visų koronaviruso aukų sudarė 1,2 proc. Dar blogesnė situacija Indonezijoje. Indonezijos pediatrų draugija nurodo, kad kiekvieną savaitę nuo COVID-19 šalyje miršta daugiau kaip 100 vaikų, ir 70 proc. visų mirčių įvyko per paskutinius 2 mėnesius, išplitus koronaviruso delta atmainai. Mirusių vaikų skaičius jau siekia 1245, ir, matyt, ženkliai augs, nes katastrofiškai trūksta lovų, įrangos ir personalo.
Lietuvoje situacija ženkliai geresnė. Nė vienas vaikas nuo koronavirusinės infekcijos dar nemirė, ir jeigu leisime vaikus skiepyti, tikrai niekas nemirs. Bet, nežiūrint to, kad nors pasaulyje vaikų mirtingumas nuo COVID-19 tikrai mažas, dalis užsikrėtusių vis dėlto atsiduria reanimacinėse palatose.
Nors daugelis tėvų mano, kad vaikai perserga COVID-19 labai lengvai, vis dėlto šeimos gydytojai mato labai daug atvejų, kada po ligos išsivysto lengvesnės ar sunkesnės formos pokovidinis sindromas
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro pateikti duomenys rodo, kad tarp visų vaikų, kuriems teikiama reanimacinė pagalba, 60–70 proc. vaikų atsiduria reanimacinėse palatose dėl išsivysčiusio daugybinio uždegiminio sindromo (Multisystem Inflammatory Syndrome in Children), kuris pasireiškia nuo užsikrėtimo COVID-19 pradžios praėjus 2–6 savaitėms. Šiam sindromui būdinga, kad gali būti pažeisti plaučiai, širdis, inkstai, smegenys, oda, akys, virškinimo traktas, todėl mirtingumas gali siekti net 1–2 proc. JAV per metus buvo fiksuota 5217 atvejų, ir atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp sergančių 44 proc. sudarė 5–11 metų amžiaus vaikai.
Tas dar kartą parodo, kad mažų vaikų skiepijimas tikrai būtinas. Nors daugelis tėvų mano, kad vaikai perserga COVID-19 labai lengvai, vis dėlto šeimos gydytojai mato labai daug atvejų, kada po ligos išsivysto lengvesnės ar sunkesnės formos pokovidinis sindromas, kuriam būdingi tokie simptomai kaip galvos skausmai, pastovus nuovargis, nemiga, raumenų bei sąnarių skausmai, užsitęsęs kosulys, koncentracijos trūkumas. Patys tėvai nurodo, kad sumažėja vaiko fizinis aktyvumas, atsiranda psichinės sveikatos problemų, vaikas tampa irzlus, negali lankyti mokyklos.
Tenka priminti, kad tam tikrais atvejais pokovidinis sindromas gali tęstis mėnesiais, todėl persirgta lengva COVID-19 ligos forma gali tapti ilgalaike problema ne tik vaikui, bet ir visai šeimai.
Išsklaidant abejones apie COVID-19 vakcinų sukeliamus pavojus vaikams, noriu pabrėžti, kad buvo atlikti labai platūs ir išsamūs vakcinų klinikiniai bandymai įvairaus amžiaus vaikų grupėse. Tiek Europos vaistų agentūra, tiek Europos komisija uždegė žalią šviesą vaikų skiepijimui.
Leisti ar neleisti vakcinuoti savo vaikus – sprendimas yra tėvų rankose. Ekspertų, mokslininkų, gydytojų pateikiami argumentai už skiepus daugiau negu akivaizdūs. Todėl gal jau laikas atsikratyti visų baimių ir abejonių dėl skiepų ir paklausyti proto balso.
Prof. habil.dr. Julius Kalibatas yra Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas
