Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Julius Kalibatas: Kiek ilgai mus saugos imunitetas nuo koronaviruso?

Matomai, niekas kitas geriau nei šeimos gydytojai, jaučia savo pacientų baimes ir abejones, kylančias dėl sunkiai valdomos koronaviruso pandemijos, bauginančios statistikos, rodančios kasdien naujai infekuotų asmenų eksponentinį skaičiaus augimą. Jeigu sumažėjo pacientų, abejojančių skiepytis ar ne, tai tikrai išaugo kiekis žmonių, klausiančių apie vakcinų efektyvumą, galimas šalutines reakcijas ir ypač trombembolijas, o taip pat, kaip ilgai skiepai gali apsaugoti nuo šio viruso ir ar reikia skiepytis, jei jau sirgau ir turiu imunitetą.
Julius Kalibatas
Julius Kalibatas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Koronavirusui pradėjus keliauti po pasaulį, tikriausiai ne vienas prisimenate, kad ir iš televizijos ekranų, ir iš kitų informacijos šaltinių girdėjome, jog, matomai, kol nepersirgsime visi, tol turėsime problemų su šiuo virusu. Kadangi tuo metu nebuvo nei vakcinų bei visur ir visiems truko apsaugos priemonių, žmonės pradėjo masiškai sirgti koronavirusine infekcija. Lygiagrečiai su vakcinų kūrimu prasidėjo intensyvūs moksliniai tyrimai, siekiant įvertinti susiformavusio imuniteto kiekybinius ir kokybinius parametrus.

Deja, pasirodę pirmieji moksliniai straipsniai, atskleidė, jog imunitetas, persirgus COVID-19, negarantuoja jums ilgalaikės apsaugos. Atlikti Kalifornijos La Jolla imunologijos instituto mokslininkų tyrimai parodė, kad persirgus vidutinio sunkumo kovidine infekcija, labai dažnai B-limfocitai produkuoja mažą kiekį virusą neutralizuojančių antikūnų. Kitų autorių tyrimai parodė, kad po trijų mėnesių labai dažnai antikūnų titrai nukrenta tiek, kad jau nenustatomi.

Kitų autorių tyrimai parodė, kad po trijų mėnesių labai dažnai antikūnų titrai nukrenta tiek, kad jau nenustatomi.

Galbūt šiek tiek optimistiškesnę informaciją pateikė Anglijos Visuomenės sveikatos agentūra „Siren“ – jų duomenimis, persirgus kovidine infekcija, 83 proc. asmenų imuninė apsauga išlieka net 5 mėnesiams. Kalbant apie ląstelinį imunitetą ir imuninių ląstelių atmintį, D.Weiskopf savo tyrimais parodė, jog praėjus 6 mėnesiams po kovidinės infekcijos 50 proc. tiriamųjų turėjo CD8 limfocitus, kurie pajėgūs naikinti viruso infekuotas ląsteles ir net 92 proc. pacientų kraujuje CD4 (T-helperiai) atpažino virusą. Deja, kad po persirgtos koronavirusinės infekcijos susiformavęs imunitetas yra trumpalaikis, patvirtina daugybė atvejų, kai žmonės jau kelis kartus spėjo persirgti sunkia šios ligos forma.

Be abejo, nauja era kovoje su koronavirusu atėjo, prasidėjus imunizacijai. Kadangi nuo skiepijimo pradžios praėjo vos keli mėnesiai, sunku tiksliai pasakyti, kiek laiko vakcinos mus apsaugos nuo koronaviruso, nes šiuo metu išvados daromos daugiausia remiantis antikūnų titrų dinamika.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras, ištyręs 4000 medikų, paskiepytų „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinomis, pateikė duomenis, kad šios vakcinos užtikrina apsaugą nuo koronaviruso 6 mėnesiams. Visi paskiepyti medikai buvo tiriami 13 savaičių, kas savaitę kraujuje nustatant antikūnų titrus. Tyrėjų nuomone, po pirmo skiepo apsauga nuo COVID-19 siekė 80 proc., o po antro – net 90 proc. Mokslininkų nuomone, net esant viruso nešiojimui, kada nėra jokių simptomų, vakcinacija ženkliai sumažina tikimybę perduoti virusą aplinkiniams. Vis dėlto, nereikėtų per daug atsipalaiduoti jau po pirmo skiepo. Kaip nurodo dr. Kristen Marks maksimalus imunitetas prieš koronavirusą susidaro tik po antro skiepo, praėjus 1-2 savaitėms.

Tyrėjų nuomone, po pirmo skiepo apsauga nuo COVID-19 siekė 80 proc., o po antro – net 90 proc.

„Pfizer-BioNTech“ savarankiškai atliktas 12 tūkstančių vakcinuotų asmenų tyrimas patvirtino, kad jų vakcina garantuoja stiprų imunitetą prieš SARS-CoV-2 virusą mažiausiai 6 mėnesiams, bet yra reali tikimybė, kad apsauga gali būti ir ilgesnė, nes ir po 6 mėnesių antikūnų titrai yra dar aukšti. Aišku, kad šiuo metu tai yra daugiau prognozės, o realius skaičius, matomai, turėsime po metų.

Beje, optimistiškai nuteikia gauti rezultatai, jog ši vakcina yra labai efektyvi ir prieš Pietų Afrikos koronaviruso atmainą (B.1.351), ką anksčiau yra nurodę ir Izraelio mokslininkai, patvirtinę, jog vakcinos efektyvumas prieš koronaviruso B.1.351 atmainą siekia net 90 proc. Kadangi šiuo metu Lietuvoje pradeda plisti britiška koronaviruso atmaina – kur kas agresyvesnė bei sukelianti daugiau mirčių, labai svarbu, jog visos mūsų šalyje naudojamos vakcinos efektyviai apsaugo nuo šios viruso mutacijos. Skiepijimas Lietuvoje jau pradeda įsibėgėti ir tikrai norisi pasidžiaugti, kad vis daugiau iš anksčiau abejojusių vakcinacijos nauda, dabar suprato, jog skiepams jokios kitos alternatyvos nėra.

Julius Kalibatas yra Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos