Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Julius Kalibatas: Kodėl dar yra nenorinčių skiepytis?

Nežiūrint to, kad pasaulyje skaičius žmonių, susirgusių koronavirusine infekcija, jau senai peržengė 180 milijonų, o mirusių nuo šios infekcijos greitu laiku turėsime jau 4 milijonus, deja, vis dar dalis gyventojų, neigia COVID-19 keliamą grėsmę bei kategoriškai atsisako skiepytis. Neseniai, mano nuostabą sukėlė vienos pagyvenusios, pakankamai išsilavinusios pacientės nuomonė, kad ji nesiskiepys nepilnai ištirta vakcina, o geriau persirgs ir įgys imunitetą, nes keli pažįstami persirgo lengvai be jokių komplikacijų.
Julius Kalibatas
Julius Kalibatas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pasirodo, taip galvojančių yra ne vienas. Dalis tokių, atrodo, gyvena visiškai kitoje informacinėje-ideologinėje erdvėje.

Deja, turiu nuliūdinti, nes persirgus COVID-19 susiformuoja tik trumpalaikis imunitetas, o daliai pacientų ilgalaikis koronavirusinės infekcijos poveikis gali apkartinti gyvenimą ilgam.

Ilgalaikis COVID-19 poveikis žmogaus organizmui tampa ne tik viso pasaulio mokslininkų svarbiu tyrimo objektu, bet ir nauju iššūkiu sveikatos apsaugos sistemoms.

Juk net tariamai pasveikus nuo koronavirusinės infekcijos, deja, net ketvirtadalis pacientų atžymi įvairius klinikinius simptomus, kurie įvardijami kaip pokovidinis sindromas.

Ne vienas šeimos gydytojas jau pastebėjo, kad dalis persirgusių kovidine infekcija pastoviai skundžiasi nepraeinančiu nuovargiu, apsunkintu kvėpavimu, kosuliu, galvos, raumenų, sąnarių skausmais, pakilusia kūno temperatūra, skonio ir uoslės praradimu, atminties ir koncentracijos susilpnėjimu, miego sutrikimais, atsiradusiu nerimu bei depresija, protinio ir fizinio aktyvumo ženkliu sumažėjimu.

Šie simptomai gali varginti žmogų mėnesių mėnesiais ar net ir metus.

Jeigu koronavirusinės pandemijos pradžioje buvo galvojama, kad COVID-19 išskirtinai pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus ir plaučių audinį (alveoles), tai dabar jau aišku, kad šis klastingas virusas gali smogti bet kuriai organizmo sistemai.

Mokslinėje pasaulio literatūroje aprašytas ne vienas atvejis, kada susirgus COVID-19 net labai lengva klinikine forma, ženkliai pažeidžiamas širdies raumuo, išsivysto širdies nepakankamumas.

Aprašomi atvejai, kad net jauniems žmonėms išsivysto insultai, jau nekalbant apie tai, kad visuotinai pripažįstama, jog koravirusinė infekcija padidina riziką susirgti Parkinsono bei Alzheimerio ligomis.

Paskelbus pasaulyje koronaviruso pandemiją, jau PSO kaip vieną iš pavojingiausių koronaviruso sukeltų komplikacijų, dažnai užsibaigiančių paciento mirtimi, nurodė inkstų pažeidimą.

Stebėta ir daugybė atvejų, kada koronaviruso pažeistas plaučių audinys pilnai neatsistato, vystosi plaučių fibrozė, atsiranda pastovus kvėpavimo nepakankamumas.

Jau senai buvo rašyta, kad koronavirusas skatina trombozę kraujagyslėse, todėl praktiškai įmanomas bet kurių žmogaus kūno organų pažeidimas.

Deja, kaip kada koronavirusinės infekcijos metu net ir pagrindinis mūsų organizmo apsaugos bastionas – imuninė sistema – reaguoja neadekvačiai, dėl ko užsiveda autoimuniniai procesai, pažeidžiami nuosavi audiniai.

Mes dar daug ko nežinome apie COVID-19, detaliai nežinome, koks gali būti ilgalaikis šios infekcijos poveikis žmogaus organizmui, kokie simptomai gali išlikti labai ilgai ar net visam gyvenimui.

Bet labai tvirtai žinome, kad vienintelė priemonė, galinti mus apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos ar net išgelbėti ir gyvybę yra vakcinacija ir dar geriau – visuotinė vakcinacija.

Taigi, nežaiskime rusiškos ruletės su savo ir kitų gyvybėmis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais