Beje, socialiniuose tinkluose vyrauja ir diametraliai priešinga nuomonė, nes dalis piliečių skundžiasi, jog kiek dar laiko galima vaikščioti su antsnukiais, nes jie netiki, jog šis virusas jau toks pavojingas. Nes, jeigu jie yra sveiki ir imunitetas geras, todėl jiems apsaugos priemonės tikrai nėra reikalingos. Natūralu, kad, sprendžiant bet kokią problemą, visuomet bus kontroversiškos nuomonės.
Deja, kadangi 10 metų, dalyvaujant mokslinėse studijose, teko tirti žmogaus imuninę sistemą bei susidurti su infekciniais susirgimais, apgailestauju, kad galiu nuvilti optimistus, sakydamas, kad, matomai, su koronavirusu teks bendrauti dar ilgai. Visiškai galimas variantas, kad šis sukėlėjas pradės kasmet mutuotis ir elgtis kaip gripo virusas. Tada kasmet mums bus reikalinga nauja vakcina. Tai, aišku, labai pesimistinės prognozės. Nežiūrint to, fakto, kad koronaviruso genomas ištirtas, o į COVID-19 mokslinių tyrimų ratą įsijungė tūkstančiai specialistų iš daugelio pasaulio šalių, šis sukėlėjas dar ir dabar išlieka mokslininkams pakankamai didėlė mįslė.
Net, jeigu ir susidaro stiprus imunitetas prieš COVID-19, kol kas dar lieka mįslė, kiek laiko antikūnai prieš šį virusą laikysis mūsų organizme.
Buvo pastebėta, kad, persirgę koronavirusine infekcija, gali po kurio laiko vėl pakartotinai susirgti. Pietų Korėjos mokslininkai išreiškė nuomonę, kad, matomai, pasireiškia viruso reaktyvacija, nes tam tikrais atvejais, nežiūrint stebimo pilno klinikinio pasveikimo, imuninė sistema pilnai nesunaikina viruso, o tik jį prislopina tiek, kad nenustatomi net antikūnai (dėl labai žemo titro) prieš šį virusą. Deja, teko susidurti ir su informacija, kad prieš šį virusą imunitetas nesusiformuoja, kuo, matomai, galima būtų paaiškinti ligos formas be klinikinių simptomų.
Net, jeigu ir susidaro stiprus imunitetas prieš COVID-19, kol kas dar lieka mįslė, kiek laiko antikūnai prieš šį virusą laikysis mūsų organizme – juk nuo to priklausys, kiek laiko mes galim būti apsaugoti nuo pakartotinos infekcijos.
Beje, kai kuriuose pasisakymuose teko girdėti nuomonę, kad labai gerai, kad, užsikrėtus koronavirusu, 80 proc. atvejų persergama tik lengva ligos forma. Ar tai gerai – dar didelis klausimas, nes tai rodo, kad imuninės sistemos atsakas buvo nepakankamas ir žmogus, matomai, gali tapti besimptomiu viruso nešiotoju ir potencialiu infekcijos šaltiniu aplinkiniams. Nežiūrint to fakto, kad, kalbant apie koronavirusą, neatsakytų klausimų dar labai daug, reikia tikėtis, kad greitu laiku mokslas atsakys į visus neatsakytus klausimus.
O dabar pabandykime atsakyti į pagrindinį klausimą – ar, pasibaigus karantinui, reikės dėvėti taip visiems nusibodusias kaukes ar respiratorius? Mano siūlymas būtų, kad, nežiūrint visų valdžios sprendimų ir nutarimų, visų pirma, apsisaugoti turime mes patys. Visi žmonės dėl koronaviruso tikrai nebus pratestuoti. Juk viruso nešiotojai, kurie neturi jokių simptomų ar serga labai lengva klinikine ligos forma, niekur nedings. Kaip rodo kai kuriose šalyse atlikti tyrimai, virš 40 proc. užsikrečiama nuo tų žmonių, kurie neturi jokių ligos simptomų.
Todėl logiška būtų pasiūlyti visiems, kurie patenka į rizikos grupes, būnant žmonių susibūrimo vietose (krautuvės, viešasis transportas, užsikimšusios praeiviais gatvės, koncertai ir pan.), dėvėti kaukes dar bent iki rudens, o po to priklausomai nuo epidemiologinės situacijos. Vengti nereikalingų socialinių kontaktų. Verta prisiminti, kad, kosėjant ar čiaudėjant, išskiriamo sekreto lašeliai lekia iki 10 metrų. Jeigu esame be kaukės, pasistenkime būti toliau nuo kitų. Siekiant apriboti kontaktą su kitais žmonėmis, gal būt, reikėtų keisti ir pasisveikinimo ritualus, apsiribojant tik linktelėjimu. Asmens higienos reikalavimai lieka ir toliau griežti. Grįžus iš miesto, būtina dezinfekuoti rankas.
Kaip rodo kai kuriose šalyse atlikti tyrimai, virš 40 proc. užsikrečiama nuo tų žmonių, kurie neturi jokių ligos simptomų.
Pasibaigus karantinui, minios pacientų užplūs gydymo įstaigas. Tai vėl žmonių susibūrimai ir papildoma galimybė pasigauti infekciją. Kaip reikėtų elgtis? Bandyti, kaip galima daugiau medicininių problemų išspręsti telefono pagalba. Būtina nustatyti konkrečias valandas, kada pacientai gali kreiptis telefonu konsultacijos pas savo šeimos gydytojus. Kitu laiku trukdyti gydytojų negalima. Vizitai pas gydytojus tik nustatytu laiku, o ne atvykimas prieš 1- 2 valandas, kaip dabar įprasta pas mus, kad galėtum dar pabendrauti su šalia sėdinčiais ir pasikonsultuoti dėl gydymo. Gydymo įstaigoje, aišku, būtina dėvėti kaukę. Gydymo įstaigų vadovybė turi maksimaliai pasistengti, kad pacientų srautai būtų optimaliai sureguliuoti, išvengiant perteklinio lankytojų susibūrimo ribotose erdvėse. Asmeniškai teko stebėti kai kuriose užsienio šalyse, jei pacientas atvyksta anksčiau, jis iki nustatyto laiko laukia savo mašinoje už medicininės įstaigos durų.
Dar kartą norėčiau priminti, kad jokie valdžios sprendimai, įsakymai ir įstatymai mūsų niekuomet taip neapsaugos nuo koronavirusinės infekcijos kaip tai galime mes padaryti patys. Ar tai būtų perteklinės priemonės? Jau dabar pasaulyje užsikrėtusių virš 3 milijonų, o mirusių nuo COVID-19 – jau keli šimtai tūkstančių. Darykime viską, kad patys nepapildytume statistikos.
Prof.habil.dr. Julius Kalibatas yra Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas.
