Pastaruoju metu buvo pradėta aktyviai tirti, kokią įtaką COVID-19 pandemija daro žmonių sveikatai ir ypač psichinei sveikatai. Nenuostabu, kad įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.
Daugeliui žmonių pasidarė neramu, ar koks nors atsiradęs simptomas, ar net menkiausias negalavimas nėra ligos pradžios simptomas. Kai kuriuos asmenis gąsdina ir sutrikęs miegas, ir apetito stoka, ir atsiradę nugaros skausmai, kuriuos, pavyzdžiui, lengvai galima būtų lengvai paaiškinti pastoviai ilgu sėdėjimu prie televizoriaus ir panašiai, bet tam, kas bijo, jokie racionalūs aiškinimai nepadeda, todėl iš šeimos gydytojo prašoma ne tik nukreipimo testui dėl koronaviruso, bet ir eilinės porcijos benzodiazepinų ar antideptresantų.
Didelei daliai žmonių nerimą kelia finansinės problemos dėl sutrikdytos darbinės veiklos ar net didelė galimybė darbą iš viso prarasti.
Didelei daliai žmonių nerimą kelia finansinės problemos dėl sutrikdytos darbinės veiklos ar net didelė galimybė darbą iš viso prarasti. Pastoviai mus pasiekianti informacija, kad, nežiūrint vakcinos, koronavirusas atėjo visam laikui, kad paskiepyti vis tiek galės platinti virusą, kad kaukių dėvėjimas ir visos apsaugos priemonės bus būtinos, nežiūrint skiepijimo, ir mes jau niekuomet negyvensime, kaip anksčiau, daugeliui tikrai sukelia nerimą ir slogią nuotaiką.
Baimės akys visuomet didelės, ir tai gerai suprantama, kai užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius kasdien auga katastrofiškai. Tiek JAV, tiek Britanijos mokslininkų tyrimai parodė, kad, jei prieš koronaviruso pandemiją depresijos simptomai buvo diagnozuojami tik 10 proc. gyventojų, tai pandemijos metų šis skaičius išaugo iki 20 proc.
Įdomu ir tai, kad pandemija dvigubai padidino depresijos atvejų skaičių net ir studentų tarpe, todėl teiginiai, kad jaunimas mažiau bijo COVID-19, matomai, nėra visiškai pagrįsti. Taip, ištyrus 35 tūkstančius studentų JAV universitetuose, nerimo simptomai rasti 26 proc., o depresija – 15 proc. Tarp lesbiečių ir gėjų depresija nustatyta net 49 proc. atvejų, o biseksualų grupėje net 59 proc.
Ištyrus 35 tūkstančius studentų JAV universitetuose, nerimo simptomai rasti 26 proc., o depresija – 15 proc.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Oksfordo mokslininkų tyrimai parodė, jog pandemijos sąlygomis net 13 proc. asmenų lengvos formos depresija progresavo į sunkią. Neramūs signalai mus pasiekia ir iš ligoninių. Nustatyta, kad nemažai daliai pacientų, gydomų stacionaruose dėl koronavirusinės infekcijos, nustatomi didesnio ar mažesnio laipsnio psichikos pažeidimai.
Net trečdaliui hospitalizuotų asmenų, kurie anksčiau nesirgo jokia psichine liga, nustatomi psichikos sutrikimai pradedant nuo lengviausių formų, pasireiškiančių visišku koncentracijos nebuvimu, sutrikusiomis kognityvinėmis funkcijomis, interesų rato susiaurėjimu, nemotyvuotu liūdesiu, baimėmis dėl ateities iki rimtesnių psichikos sutrikimų, pasireiškiančių fotofobija, išreikštomis vaizdinėmis, garsinėmis ir net suicidinėmis haliucinacijomis, kurios gali baigtis ir bandymais nusižudyti.
Manoma, kad smegenų funkcijos sutrimai, sergant kovidine infekcija, gali atsirasti dėl pastovaus deguonies trūkumo, kada virusas pažeidžia plaučių audinį (alveoles), todėl kraujas blogai įsotintas deguonimi, nors žinoma, kad koronavirusinės infekcijos atveju būna krešėjimo sistemos sutrikimai, sąlygojantis kraujagyslių mikro ar makrotrombozes, kas taip pat apsunkina deguonies patekimą į smegenis.
Beje, neatmetama ir galimybė, kad šis virusas gali tiesiogiai pažeisti smegenų audinį, ką demonstruoja ir gausūs histologiniai smegenų audinio tyrimai.
Beje, neatmetama ir galimybė, kad šis virusas gali tiesiogiai pažeisti smegenų audinį, ką demonstruoja ir gausūs histologiniai smegenų audinio tyrimai. Nuo pat pandemijos pradžios šeimos gydytojai pastebėjo, kad tiems asmenis, kurie linkę piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, naudoja daug raminančiųjų vaistų, fiziškai nėra aktyvūs, dažnai persivalgo, nerimo ir depresijos apraiškos būna dažniau. Todėl siūloma kiekvienam susirasti būdą būti socialiai aktyviam.
Turime maksimaliai vengti nebūtinų tiesioginių socialinių kontaktų, bet niekas netrukdo pasikalbėti su draugais, matant juos kompiuterio ekrane. Kas neturi kompiuterio, yra telefoninis ryšys. Būtina susirasti mėgstamą užsiėmimą. Jei leidžia sveikata, pasivaikščiojimai gamtoje tikrai pagerina psichinę sveikatą, atstato dvasinę pusiausvyrą. Pandemijos metu išlaikyti subalansuotą psichinę sveikatą yra tikrai svarbu, todėl šeimos medicinos ekspertų nuomone, jei atsirado nemotyvuotas liūdesys, kuris nepraeina 2 savaites, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Prof. habil. dr. Julius Kalibatas yra Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas.
