Jeigu noras papildyti jam dėkingų rinkėjų bazę racionalus, tai argumentai, kodėl reiktų mažinti savivaldos rinkėjų amžių, erdvės abejoti duoda apsčiai. D.Petrulis atkreipia dėmesį į pavienes jaunų žmonių iniciatyvas ir akcentuoja jų veiklumą bei pilietiškumą.
Taip, jauni žmonės yra intensyvūs, bet tai nieko nepasako nei apie jų, kaip asmenybių, brandą, nei apie jų sprendimų kokybę. Atvirkščiai, jei ką ir liudija mūsų jaunystės, tai tikrai ne išmintį.
D.Petrulis teisus rašydamas, kad į jaunimo poreikius reikia atsižvelgti. Senjorai tikrai nusipelnė orios senatvės, tačiau orios jaunystės reikalavimas turi ir racijos, ir strateginės reikšmės valstybei. Bet kaip 16-metis rinkėjas privers savivaldą atsižvelgti į jį, jei nepriverčia 18-metis? Niekaip: politikai visaip kaip nusileis iki elektorato lygio, o elektoratas rinksis kuo labiau į save panašų veikėją. Kurgi nauda tokio scenarijaus atveju?
Kaip 16-metis rinkėjas privers savivaldą atsižvelgti į jį, jei nepriverčia 18-metis? Niekaip: politikai visaip kaip nusileis iki elektorato lygio, o elektoratas rinksis kuo labiau į save panašų veikėją. Kurgi nauda tokio scenarijaus atveju?
Yra priežasčių, kodėl „jaunimas turi gerokai mažesnį politinį svorį“, ir tos priežastys – ne vien tik demografinės. D.Petrulis jau turėjo įsitikinti, koks savita kultūra yra politikos pasaulyje. Abejoju, ar rinkėjų amžiaus sumažinimas politinei tradicijai turės teigiamos įtakos.
Mano nuomone, politikų kokybė yra viena didžiausių mūsų bėdų. Net jeigu iš mūsų būtų pavogta lygiai tiek pat viešų pinigų, kiek pavogta dabar, tik politikai būtų buvę profesionalesni administratoriai ir geresni teisėkūros specialistai, esu tikras, būtume kur kas geresnėje padėtyje.
O neprofesionalumas glumina tiek savivaldoje, tiek ir Seime ar Vyriausybėje. Nekalbu apie užsienio kalbų žinojimą – tebūnie, išversime – kalbu apie aukštesnes nei vidutinės teisėkūros, ekonomikos, politinės filosofijos žinias – štai ko aš tikiuosi iš išrinkto politiko. Tebūnie jis protingas ir sąžiningas, priimsiu jį bet kokios lyties ir amžiaus.
Tačiau faktas tas, kad „protingas ir sąžiningas“ – tai procesas, kasdienis ir reikalaujantis gausybės vidinių resursų, kuriuos, toks jau gyvenimas, 16metis vos pradeda kaupti.
Vietoje rinkėjų amžiaus cenzo mažinimo aš turiu kitą pasiūlymą: minimalų išrinktųjų išsilavinimo cenzą. Kitaip tariant: neturi aukštojo išsilavinimo – negali valdyti valstybės.
Vietoje rinkėjų amžiaus cenzo mažinimo aš turiu kitą pasiūlymą: minimalų išrinktųjų išsilavinimo cenzą.
Aš galiu įsivaizduoti taip sklandžiai sustyguotą įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžią, kurioje ir melžėja nieko nesugadins: nuo klaidų apsaugos gausus ir kokybiškas aptarnaujantis aparatas. Bet tai nėra mūsų situacijos atspindys.
Atvirkščiai, mūsų sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo sistemos nėra pakankamos kokybės, dėka tyčia ar nuoširdžiai nekokybiškų politikų egzistuojančiose taisyklėse yra privelta aibė klaidų.
„Nedemokratiška“ – tai dažniausiai girdžiu, kai klausiu nuomonės dėl kokybės reikalavimo išrenkamiems veikėjams. Kada demokratija tapo gėris pats savaime? Mano akyse tai tik įrankis suderinti piliečių tarpusavio interesus, kol kas geriausias iš kada mėgintų. D.Petrulis siūlo šitą įrankį tobulinti leisdamas 16-mečiams balsuoti savivaldos rinkimuose. Aš siūlau tobulinti mažindamas galimybes „prie valdžios“ patekti nekvalifikuotiems žmonėms.