Ramūnas Karbauskis. Matyt, visą jo veiklą geriausiai apibūdina epizodas, kuomet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis nusipirko galingą, degalus ryjantį džipą. Visiška smulkmena! Yra tiek daug nepamatuojamai svarbesnių situacijų valstybėje – R.Karbauskiui būtų galima nupirkti dar devynis tokius džipus, jeigu jis sutelktų Seimą ir vykdytojus ilgalaikių valstybės problemų sprendimui. Aš ir daugelis kitų pasirinktume nematyti jo cherchez la femme peripetijų vardan strateginių sprendimų. Tik strateginiai sprendimai pasirodo besą labiau taktiniai – ir neaišku, kiek į R.Karbauskio asmeninių interesų, kiek į bendruomenės interesų taktą.
Vilius Šapoka. Vyriausybė, suprantama, vykdo ir bangų nekelia. Viskas gerai tol, kol neįvertini, kiek problemiškas mūsuose bendruomenės išlaidų pasidalinimas ir bendruomenės sukuriamos vertės perskirstymas – mokesčiai ir biudžeto skirstymas. Finansų ministerija kiekviename žingsnyje primena, kad jie ne ekonomikos ministerija, ginkite dievai ne politinės ekonomikos! Tebūnie, bet savihipnozė „Buhalterijos ministerija“ – štai kas nuvilia.
Aušra Maldeikienė. Vargu ar buvo abejojančiu kad ji – sudėtinga asmenybė. Bet jos elgesio specifikos buvo galima nematyti susikoncentruojant į jos teiginių turinį. Deja, pernelyg greitai jos asmenybė uzurpavo didžiąją transliuojamo turinio dalį. Isterija, asmeniškumai ir negebėjimas įvertinti kritikos – labiausiai nuvylė suvokimas, kokį potencialą praradome.
Dalia Grybauskaitė. Kur dingo jos principingumas, kai buvo vykdoma darbo ir socialinių santykių reforma? Prisiminus, kad prezidentė rasdavo laiko auklėti atskirus valstybės tarnautojus, jos nusišalinimas nuo bene esminėmis turėjusių būti reformų nuvilia skaudžiai.
Edmundas Jakilaitis. Sulaukus R.Karbauskio puolimo, kokia buvo jo pirminė reakcija? Klausimai atgal. Taip, klausimai geri ir teisingi. Bet kuo tai skiriasi nuo skardžabarščių – jų pirminės reakcija irgi buvo kontrapuolimas. O buvo tokia gera proga į puolimą atsakyti skaidrumu, parodyti pavyzdį!
Remigijus Šimašius. Jis visada buvo labiau apie formą, ne apie turinį. Laisvos rinkos institutas, Teisingumo ministerija – aš asmeniškai turiu 3-4 pavyzdžius paremti savo kritiką. Po Liberalų sąjūdžio epizodo įrodymų turime visi: R.Šimašius neigia, kad žinojo apie savo artimiausių ratų neskaidrias veiklas. Jau vien mano pažintis su politinėmis partijomis yra pakankama, kad užtikrintai rašyčiau: neįmanoma nežinoti. Subliuškusi forma nuvilia taip stipriai todėl, kad už jos nėra turinio, kuris atlaikytų spaudimą.
Liutauras Labanauskas. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas nuvylė ne tiek dėl savo ryšių su farmacininkais ar politikais – ne 2017 m. vaisiai visgi. Kilusio medikų judėjimo buvęs vedlys Vytautas Kasiulevičius įrodė, kiek aplaidžiai ir nerūpestingai medikus atstovauja L.Labanauskas.
Vytenis Povilas Andriukaitis. Intensyvi komunikacija ir vienas labiausiai matomų politikų tikėjosi pakartoti D.Grybauskaitės sėkmės istoriją. Ambicijos bliuško: vos keli pasirodymai nacionaliniame eteryje ir tie patys – kontraversiški. Prarastas įdirbis ir matomumas nuvylė ne tiek smarkiai, kaip pasikeitęs požiūris: atrodo, kad tiek Lietuva, tiek socialdemokratų judėjimas jo jau nebedomina.
„Lietuvos rytas“. Ne, aš ne apie Rolando Pakso ir Gedvydo Vainausko „tendemą“ – kai nieko gero nesitiki, tada ir nenusivili. Mintyje turiu Ryto puolimus prieš atskirus politikus ir institucijas. Dauguma tų puolimų – nuasmeninti, pasirašyti redakcijos vardu. Didesnė jų dalis – net ne gudrūs, tiesiog įžūlūs. Per dažnai ant provokacijos – užsakomojo straipsnio ribos balansavęs verslas šiais metais, regis, apsisprendė: jie yra nuomonės formavimo biznyje.
Man vis kartoja: kelias į laimę grįstas lūkesčių atsisakymu. Išmintinga pozicija, nesiginčiju, bet kol kas ji ne man. Vis dar laikausi nuomonės, kad vienas iš kito galime (o ir turime) tikėtis daugiau negu minimumas. Ne įžūliai reikalauti – pralaiminti strategija, – bet formuoti bendrus tikslus ir pagal galimybes dalyvauti jų įgyvendinimo procesuose.
Nelengva, bet po truputį kaip bendruomenė mes suvokiame, kad ieškome ne lengviausių, o prasmingų kelių. Ta proga – geresnių 2018!
Julius Naščenkovas yra VšĮ „Politinės komunikacijos instituto“ vadovas.
