Net biudžeto priėmimas būna suterštas rinkiminių interesų: pataikavimų rinkėjams, pataikavimų rėmėjams. Absoliučią daugumą parlamentarų, o ir vyriausybės prieš kiekvieną sprendimą nupurto drebulys „o ką pasakys rinkėjai?“ – taip visos strategijos, ilgalaikiai planai ar programos netenka prasmės: viskas daroma dėl tų lemtingų balsavimo akimirkų.
Ar kas blogai, jei darbais yra siekiama palankumo tų, kuriems ir dirbama? Yra kelios abejonės, jums leidus.
Pirmiausia į akis kristi turėtų tai, kad trejus darbo metus elektorato poreikiai buvo aukojami dėl „valstybės strateginių tikslų“, kad ir kaip skirtingai jie būtų suvokiami. Politikų kalbose – abstraktesni terminai, daugiau dėmesio ilgalaikei perspektyvai, artikuliuojami ne tik dabartinių piliečių, bet ir ateinančių kartų poreikiai.
Antra ką jūs turėtumėte pastebėti, yra paskutinių parlamentavimo metų sprendimų vienadieniškumas. „Valstybės vardan“ virsta į „vardan tautos“, dedamos visos pastangos, kad reikalingos rinkėjų grupės dar iki balsavimo dienos pajustų asmeninę naudą ir naudos motyvuotos vėl išrinktų tuos, kurie atseikėjo gėrio.
Žemę perkėlinėjome, laiką persukinėjame, bet rinkimų datos liesti nevalia. Taip ir pasirodo tikrieji, laikui nepavaldūs, gyvenimo matavimo vienetai.
Įsivaizduokite situacijos absurdiškumą: Seimo nariai patvirtina valstybės biudžetą, kurį supranta kaip savęs perrinkimo biudžetą; būna dosnūs tiems, kurie už gerą širdį atsilygina ar pinigais kampaniją vykdysiančiai agentūrai, ar balsais.
Dirba nueinantieji parlamentarai ir su tuo biudžetu, kurį baigia tvirtinti naujieji išrinktieji – paprasčiau, jei tautos valdantieji nesikeičia. Bet jeigu pasikeičia – kas, jūsų nuomone, vyksta, kai socdemų-darbiečių biudžetas patenka į tėvsąjų-liberalų rankas?
Biudžetas – dar ne viskas. Štai dabar svarstomas darbo santykius keičiantis paketas. Aš matau galimybę, kad toks projektas gali būti paaukotas agitaciniais tikslais: kompromisai populiarumo vardan.
Daugiau naudos ar žalos atneša tokia praktika gal ir priklauso nuo konkrečios situacijos, bet abejonės kaupiasi jau ilgus metus ir ne man vienam – tik sprendimo vis dar nėra.
Politikai iš visų partijų yra kalbėję apie biudžeto svarstymo perkėlimą kad ir į pavasario sesiją. Europa nesupras – toks buvo stipriausias argumentas.
O kaip dėl rinkimų datos perkėlimo? Palaikymo šitokia mintis nesusilaukia: niekas nesupras. Žemę perkėlinėjome, laiką persukinėjame, bet rinkimų datos liesti nevalia. Taip ir pasirodo tikrieji, laikui nepavaldūs, gyvenimo matavimo vienetai.
