Šiek tiek netolimos istorijos. 2009–2012 metais Finansų ministerija, vadovaujama Ingridos Šimonytės, pasiskolino 7,5 milijardo eurų. Iniciatyvos autoriai skaičiuoja, kad palūkanos sudarys dar 3,2 milijardo eurų.
Dar ne viskas. Apeliuojama į 2010 m. ir vėlesnes Valstybės kontrolės išvadas, kad „buvo sudarytos palankios sąlygos komerciniams bankams ir finansinėms institucijoms neviešu būdu įsigyti Vyriausybės vertybinius popierius“.
Šalia kaltinimų I.Šimonytei ir jos politiniam tėtušiui Andriui Kubiliui „praskolinus Lietuvą“ skamba ketinimai ištirti, ar nebuvo gauta asmeninės naudos dėl būtent tokios skolinimosi taktikos.
Pretekstas tokiam Seimo žingsniui nėra paslaptis tiems, kurie prisimena, kad Latviai skolinosi iš Tarptautinio valiutos fondo už palūkanas, nesiekusias 3 proc. Lietuvos 2009–2012 m. skolinimosi vidutinė palūkanų norma – 6,96 proc.
Atidūs pastebi, kad pretekstas dar nereiškia priežasties. Noras sudoroti konservatorius ir pakirsti I.Šimonytės reputaciją prieš 2019 m. prezidento rinkimus yra verta pastangų priežastis.
Bet tai tik žiedeliai, palyginus su dalimi, liekančia už kadro.
2009 m. sprendimai nenutiko iš niekur. Prisiminkime: prieš I.Šimonytę Finansų ministerijai vadovavo Rimantas Šadžius, o Vyriausybei – Gediminas Kirkilas.
Šitie misteriai pražiopsojo atslenkančią krizę: kaupė viešų finansų problemas ir nuoširdžiai nepersistengė saugodami piliečius nuo perteklinio skolinimosi iš bankų. Domina pastaroji situacija? Stasys Jakeliūnas 2010 metais apie tai parašė knygą „Lietuvos krizės anatomija“. Iš esmės tai yra kaltinamasis aktas to meto valstybės vadovams – S.Jakeliūnas knyga dalinasi nemokamai.
Ar nustebsite sužinoję, kad I.Šimonytės ir A.Kubiliaus elgesio tyrimo savo parašais paprašė 2008 m. Vyriausybei ypač artimi Irena Šiaulienė, Rimantas Sinkevičius, Antanas Vinkus, Algirdas Butkevičius?
Galbūt todėl jų reakcija į Gabrieliaus Landsbergio norą pasidomėti ne tik I.Šimonytės skolinimosi viražais, bet ir R.Šadžiaus aplaidumu buvo ypač neigiama?
Jeigu mus iš tikrųjų domina krizės epizodo vertinimas, turime aprėpti bent jau 2007–2012 m. epizodą. Ir negalime leisti pilkose zonose gyvenantiems politikams konstruotis asmenines tikroves – eliminuoti sėbrų klaidas ir permesti atsakomybes kitiems.
Julius Naščenkovas yra VšĮ Politinės komunikacijos institutas vadovas.
