Viską nuplovė LRT parlamentinis tyrimas. Tiesiogiai išrinktieji ir neišrinkti, bet išrinktieji nesutarė, kas turi teisę tą šventą karvę ganyti.
Perverskite žiniasklaidą nuo šio pirmadienio – kokia dar LRT? Socialinės apsaugos ir darbo ministras per viešai lanko kapą – dabar tai esminė tema.
Kas nori su manimi lažintis, kad po savaitės niekas nekalbės apie „ministrą-fariziejų“? Po savaitės ... jau savaitgalį bus naujas ir absoliutus dėmesio magnetas.
Todėl verta prisiminti, kad visos temos turi dvi fazes: karšto susidomėjimo ir auštančio susipratimo.
Susidomėjimas kyla dramatiškai. Kas nutiko? Kam? Juo dažniau mūsų socialiniuose ratuose kyla šitie klausimai, tuo agresyviau ieškome informacijos. Mums būtinas kontekstas: tai yra geriausias būdas įvertinti, ar kažkas panašaus jau yra įvykę anksčiau. Jeigu yra įvykę, mes galime pritaikyti ankstesnes patirtis – situaciją suprasti per analogiją.
Pasijuntame saugiau, susivokiame situacijoje ir susidomėjimas ima blėsti. Patenkame į analizės stadiją: ieškome priežasčių, ieškome kaltų.
Teoretikai skelbia, kad analizės stadija žiniasklaidą ir visuomenę domina, todėl tema iš akiračio dingsta tik vėliau, patekusi į „archyvo“ stadiją.
O ką sako mūsų praktinės patirtys? Kad temos analizės stadijos dažniausiai ir nesulaukia.
Matyt, tai šį bei tą pasako apie žiniasklaidą – orientacija į žinios sklaidą neatlaiko komercinio marketingo spaudimo. Bet dar daugiau pasako apie mus, skaitytojus: informacinės pramogos mums aktualesnės negu tiriamoji žurnalistika. Todėl man norisi rašyti ne „skaitytojai“, bet „vartotojai“.
Ir jei jau į žiniasklaidą pasižiūrėjome per vartojimo prizmę, retorinis klausimas: paklausa lemia pasiūlą ar atvirkščiai?
Julius Naščenkovas yra VšĮ Politinės komunikacijos institutas vadovas.
