Skaitydamas interpeliaciją aš prieš save mačiau į kostiumą su pastangomis įtalpintą biomasę, lipšniu negero žmogaus balsu spendžiančią demagogijos spąstus.
Tekstą opozicijai parašiusios rankos siūlo logiką: krašto apsaugos sistemos reputacija yra ne mažiau svarbi nei tinkama ginkluotės komplektacija. Kol sistema sprendė lėktuvo An-2 situaciją, ministras J.Olekas blogai bendravo su visuomene: autoriai žino, koks vaizdas „visuomenei susidarė“, nustatė ir faktą, kad „visuomenė net tris dienas nuo nelaimės jūroje pradžios krašto apsaugos ministro nematė apskritai“. Todėl ir turėtų ministras atsistatydinti.
Skamba vaikiškai ir kyla abejonių, ar aš rimtai? Įsitikinkite patys, štai nuoroda.
Daugiau apie interpeliacijos klausimų kokybę kalbėti neverta: to, ko nėra, to ir neaptarsi. Bet yra kur kas įdomesnių problemų – verčiau skirkime dėmesį joms.
Kaip jūs vertinate, kad ministro darbo kokybę lemia tai, kaip jis matomas, o dar tiksliau – kaip jis vaizduojamas? Ar vertinimas pagal grožį įstatymų leidėjų teisme yra pateisinamas?
Visų pirma, abejonė, ar galima ministrą pašalinti dėl blogų viešųjų ryšių. Šitą klausimą keliu ne tik todėl, kad visi be išimties politikai bent jau opozicijos yra nuolatos kaltinami, kad su visuomene bendrauja prastai.
Šį klausimą akcentuoju todėl, kad vieši ryšiai – tai manipuliacijos forma, politikoje labai atsieta nuo turinio. Vyrauja tendencija, kad vieši ryšiai yra priedanga: juo prastesnis turinys, tuo labiau reikalinga komunikacija – įtikinėjimas ir priimtų sprendimų pardavinėjimas. Kaip jūs vertinate, kad ministro darbo kokybę lemia tai, kaip jis matomas, o dar tiksliau – kaip jis vaizduojamas? Ar vertinimas pagal grožį įstatymų leidėjų teisme yra pateisinamas?
Dar didesnė problema yra tai, kad abejonės ministro kompetencija ir viešas jo puolimas prasidėjo kartu su An-2 situacija. Interpeliantai klausia: „Ar sutinkate, kad vienu iš svarbiausių (informacinio) karo instrumentų yra pastangos diskredituoti krašto apsaugos sistemą ir mažinti žmonių pasitikėjimą tokia sistema?“.
Suprantu, kokia nauda žiniasklaidos pramonei tiražuoti ašaromis plūstančią tėvo netekusią dukrą: skaitytojų dėmėsis = pinigai. Kokia nauda opozicijai kelti isteriją teturint vos dalį informacijos? Ar jums nešmėstelėjo biomasė, kuriai tokia „nauda“ – išgyvenimo sąlyga?
Kita vertus, šita interpeliacija yra labai gerai pamoka visai krašto apsaugos bendruomenei: jeigu taip niekingai elgiasi savi, kaip, jūsų manymu, elgsis svetimi?
Kokybiškas informavimas yra užduotis, kurios tinkamai neįvykdžius sunku ar net neįmanoma tikėtis konkretaus projekto sėkmės. Būtų klaida rašyti, kad anksčiau bendravimo su visuomene nukėlimas į antrą planą buvo pateisinamas, belieka priminti, kad kuo toliau, tuo brangiau kainuos suprantamo ir aiškaus susikalbėjimo spragos.
