Tik Prezidentas dar bando drumsti vandenį – konservatoriai įtaria, kad jis nori maudytis jų šlovės spinduliuose, bet ir jis ilgai neatsilaikysiąs prieš vieningą konservatorių ir liberalų frontą...
Vienintelis dešiniųjų propagandistams sunkiai paaiškinamu reiškinys – nuolat smunkantys valdančiųjų reitingai ir vis gausėjančios „šunaujos“ gretos, rėžiančios akį valdančiųjų didžiųjų pergalių fone.
Panagrinėkime, kokios priežastys aušina pensininkų meilę valdantiesiems. Juk senjorai visada sudarė didelę ištikimų konservatorių rėmėjų dalį.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2021 m. 2 ketvirtį sudarė 412,77 eurus ir buvo 37 eurais didesnė nei vidutinė senatvės pensija 2020 m. 4 ketvirtį. Padidėjimas beveik 10 procentų gal ir nėra rekordinis Lietuvos istorijoje, bet gana solidus. Panagrinėkime, kodėl toks iš pirmo žvilgsnio žymus pensijų augimas nesukelia senoliams šiltų jausmų.
Abejotina, kad taip yra dėl sovietinės nostalgijos, kuri tradiciškai aiškinama Maskvos (o dabar jau ir Pekino) įtaka. Augančio gyventojų nepasitenkinimo priežasčių reikia ieškoti visai kitur.
Statistikos departamento duomenimis, kainos Lietuvoje nuo šių nuo metų pradžios iki rugpjūčio išaugo 5 procentais. Bankai dabar nemoka palūkanų už indėlius, vadinasi, kainų augimas mažina perkamąją santaupų galią.
Vienam gyventojui tenkančių indėlių apimtis Lietuvoje šiuo metu siekia apie 6850 eurų. Vidutinio dydžio indėlį turintis pensininkas, norėdamas už savo santaupas nusipirkti tiek pat prekių, kiek būtų už tokią sumą įsigijęs metų pradžioje, pritrūks 343 eurų. Infliacija graužia santaupas jau 8 šių metų mėnesius – nesunku apskaičiuoti praradimus per mėnesį. 343 : 8 = 43 eurai.
Vienam gyventojui tenkančių indėlių apimtis Lietuvoje šiuo metu siekia apie 6850 eurų.
Dėl infliacijos sukelto indėlių nuvertėjimo vidutinis pensininkas kas mėnesį praranda daugiau (būtent 43 eurus), nei jam pridėjo „dosnioji“ konservatorių ir liberalų valdžia (37 eurus). Jei atimame tiek, kiek nuvertėjo indėliai, vidutinė senatvės pensija 2021 m. 2 ketvirtį yra 370 eurų (413 – 43).
Pensininkų bėdos vien santaupų nuvertėjimu nesibaigia. Infliacija nuo sausio iki rugpjūčio 5 procentais apgraužė ne tik indėlius, bet ir kasmėnesines išmokas. Įvertinus infliacijos poveikį santaupoms ir išmokoms išeina, kad dabar vidutinis pensininkas už savo mėnesines pajamas gali nusipirkti tiek, kiek metų pradžioje galėjo nusipirkti už 352 Eurus. Vidutinė senatvės pensijos perkamoji galia dėl indėlių nuvertėjimo ir vartojimo kainų augimo 2021 m. sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 93,6 procentus metų pradžios lygio – taigi sumažėjo 6,4 procentais.
Ponai konservatoriai, praėjusiais metais agituodami rinkėjus kalbėjote, kad pensininkų gyvenimą būtina gerinti. Pirmieji jūsų valdymo metai tik padidino pensininkų skurdą. Jūs patys po rinkimų, tikėtina, pasigerinote sau gyvenimą, bet nenorite matyti, kad pensininkų gyvenimas sunkėja su kiekviena infliacijos diena.
Kur programa, kaip užkardyti infliaciją? Jei nesugebate įveikti infliacijos, kur programa infliacijos padariniams kompenusoti (įskaitant indėlių nuvertėjimą)?
Kur programa, kaip užkardyti infliaciją?
Ką tik pasibaigusiame suvažiavime vėl kalbėjote apie būtinybę gerinti pensininkų buitį, bet infliaciją, jos sukeltą šoką ir padarinius kukliai nutylėjote. Jums atėjus į valdžią, Lietuvos žmonės nepasidarė kvailesni. Matydami savo padėties prastėjimą, jie tinkamai įvertina ne tik jūsų negebėjimą jiems padėti, bet ir cinišką atsisakymą pripažinti problemą. Jei ir toliau ignoruosite akivaizdų daugumos šalies piliečių gyvenimo prastėjimą, jūsų reitingai nesustabdomai garmės žemyn.
Aišku, daugumai kenčiant dėl infliacijos ir skurdo, kai kas švenčia. Apie tuos, kuriems infliacija naudinga, pakalbėsime jau netrukus.
