Praėjusių metų spalio 25 d. Europos Komisija patvirtino Energijos efektyvumo direktyvą, kuri kiekvienoje ES valstybėje padėtų sukurti priemonių sistemą, kaip sumažinti energijos suvartojimą, taip pat ir pagerinti energetinį efektyvumą seniau statytuose daugiabučiuose. Kitaip sakant, Lietuva, kaip ir kitos šalys, įstatymu įpareigota senos statybos daugiabučiuose energijos suvartojimą kasmet mažinti 1,5 proc.
Žinodama, kad šią direktyvą vis tiek teks įgyvendinti, mūsų valdžia suskubo samdyti konsultantus, kurie turėtų parengti priemonių planą, kaip tai įgyvendinti. Bet matyti, kad 2014 metų pradžiai nespėsime. Vėl mėtomi pinigai, viskas daroma paskubomis, užuot būtume jau anksčiau ir be Europos griežto įpareigojimo sistemingai patys sprendę klausimus dėl šilumos suvartojimo mažinimo. Panašu, kad vėl nekuriame vieningos sistemos, kuri leistų profesionalams profesionaliai prižiūrėti šilumos sistemas ir rūpintis vartotojais, o bandome formaliai išspręsti Europos siekį ginti vartotojus.
Esminis klausimas – ką konsultantai nurodys kaip galinčius prieš vartotojus ir Europos Komisiją įsipareigoti mažinti energijos suvartojimą 1,5 proc.?
Kvailio vietoje liko didžiųjų miestų gyventojai, kur pasirinkimas buvo didžiausias ir gyventojai laisvai rinkosi iš daugelio profesionalių įmonių, o dabar turi rinktis iš neaiškių vienetų.
Priminsiu, jog praėjusios kadencijos Seimas priėmė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios draudžia patirtį ir kvalifikuotus specialistus turinčioms įmonėms prižiūrėti daugiabučių šilumos sistemas. Viena iš šio įstatymo nuostatų buvo ta, jog pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negali būti šilumos tiekėjai ir asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar teikiantys prekes ar paslaugas šilumos tiekėjams, taip pat biokuro gamintojai, skaitiklių gamintojai ir pan., t.y. beveik visi, kas turi išmanymą apie šilumos sistemų priežiūrą.
Kai įsigaliojo draudimas neleisti profesionalams tobulinti šilumos sistemas, daugiabučiuose tapo nebeįmanoma diegti šilumą taupančias priemones, o gyventojams – tikėtis mažesnių sąskaitų už šildymą. Kvailio vietoje liko didžiųjų miestų gyventojai, kur pasirinkimas buvo didžiausias ir gyventojai laisvai rinkosi iš daugelio profesionalių įmonių, o dabar turi rinktis iš neaiškių vienetų.
Taigi man, kaip vartotojui, tai visiškai nenaudinga, nes aš negaliu pasirinkti, kad šilumos sistemų priežiūra rūpintusi kvalifikuoti specialistai, kurie padėtų man ir mano kaimynams sutaupyti, optimaliai naudojan šilumos energiją mano ir mūsų būstų šildymui. Vadinasi, neprincipinga ir neryžtinga valdžios politika visiškai negina vartotojų ir netgi sąmoningai trukdo Lietuvoje įgyvendinti itin svarbią Energijos efektyvumo direktyvą.
Juozas Antanaitis yra Vilniaus miesto tarybos narys, sąjungos „TAIP“ atstovas, Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentas
