Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Juozas Antanaitis: Jeigu žmonės jaustųsi savo namo šeimininkais, ne jiems diktuotų kainas, o jie derėtųsi su paslaugos teikėju

Dažniausiai kiekvienas vilnietis, remontuojantis savo butą, puikiai žino, kokios akcijos vyksta prekybos centruose: kur galima pigiau įsigyti tapetus, kriauklę, grindų dangą ar susirandame meistrą, kuris darbus atliks už mažesnę kainą. Visi skaičiuojame, žiūrime, kur galima sutaupyti, tačiau tik už savo buto durų.

Deja, kai kalbama apie viso daugiabučio priežiūrą, administravimą ar renovaciją, gyventojai viską palieka savieigai. Iki šiol gyventojai galvoja, kad namo stogas, laiptinė, inžinieriniai tinklai, šilumos punktai – ne jų nuosavybė, todėl ir rūpintis tuo neprivalo. Žinoma, iki tol, kol neateina didesnė sąskaita, nei įprastai ir prasideda kaltųjų paieškos. 

Apmaudu, tačiau iki šiol įsišaknijusi dar sovietmetį susiformavusi nuomonė, kad gyventojai už savo daugiabutį, kuriame gyvena, nėra atsakingi. Kažkas juo turi pasirūpinti, o jeigu iškyla klausimų dėl esą išpūstos sąskaitos ar kilus konfliktui su namo administratoriumi dėl neatliktų ar nekokybiškai atliktų darbų, su skundais kreipiamasi į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri šiai dienai atlieka tarpininko funkcijas ir sprendžia konfliktus. Keisčiausia, kad neretais atvejais gyventojai net nežino, kas rūpinasi jų namu, ir kam reikšti pretenzijas. 

Gyventojai nenori, nesusitaria tarpusavyje, kas ir už kiek prižiūrės jų bendrą turtą. 

Tačiau gyventojai turi suprasti, kad jie yra savo namo šeimininkai, o namo administratoriai – jų pagalbininkai. Ir tik nuo tarpusavio sutarimo priklausys, kiek gyventojai mokės už namo priežiūrą, kiek lėšų sukaups bei kam jas panaudos. 

Nors statistika iškalbinga: Vilniuje yra  4900 pastatų, kuriuose administratorių skiria Vilniaus miesto savivaldybė, tai yra 82% visų Vilniaus daugiabučių. Ką tai reiškia? Gyventojai nenori, nesusitaria tarpusavyje, kas ir už kiek prižiūrės jų bendrą turtą. 

Ir be reikalo, nes tik patys valdydami namą gali išvengti didelių mokesčių, žinoti, kiek pinigų sukaupė ir kam juos panaudojo, kas ir už kiek atliko jų namuose remonto darbus. Be to, kaip parodė bendrovės „Civitta“ atlikta komunalinių mokėjimų studija, neseniai pristatyta Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniuje mažiausi mokėjimai už komunalines paslaugas lyginant su didžiaisiais šalies miestais ir Baltijos valstybių sostinėmis. Rygoje gyventojai vidutiniškai moka 100, Taline – 53 litus per mėnesį, kauniečiai 48, vilniečiai – 44 litus. Ir tai ne riba, nes yra vietų, kur dar galima sutaupyti iki 12 litų per mėnesį ar iki 140 litų per metus. 

Šios lėšos gali būti kaupiamos ir skiriamos namo remonto darbams ar renovacijai, nes standartinis 60 butų namas gali sutaupyti net 6 600 litų per metus ir tai nesukurtų papildomos finansinės naštos. Tačiau Vilniuje tik maždaug 10-15 proc. daugiabučių kaupia lėšas, visi kiti gyvena šia diena. 

Taigi galima atsisakyti kasmėnesinės namo apžiūros, nes dabar namo vadybininkas ateina kas mėnesį apžiūrėti to paties namo sienos įtrūkimo, o grįžęs į biurą apžiūros žurnale įrašo tą patį įrašą, kaip ir prieš tai buvusį mėnesį. Tuo tarpu vizitas kas mėnesį kainuoja. Namų būklė turi būti kontroliuojama pagal kiekvieno namo individualius poreikius.

Taip pat daugiabučiuose namuose galima atsisakyti nuo sovietmečio likusių šiukšlių šalintuvų, kurių priežiūra kas mėnesį vidutiniškai kainuoja daugiau nei 6 litus. Jau dabar Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Ūkio ministeriją ir Valstybinę metrologijos tarnybą dėl buitinių šalto ir karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros termino prailginimo. Vietoj šiuo metu esančių 4 metų siekiama nustatyti, kad skaitikliai būtų tikrinami kas 8 metus. Taigi, priklausomai nuo namo, sutaupymas gali siekti iki 22 – 24 ct/m2 per mėnesį.

Todėl gyventojai turi priimti sprendimus patys, o neatiduoti jų į kažkieno rankas. Studija parodė, kad namų administratorių pelningumai nėra dideli. Tačiau kad ir koks ūkiškas ir sąžiningas būtų namo administratorius, tik patys gyventojai geriausiai gali tvarkytis su savo lėšomis. 

Ir tam tereikia daugiau iniciatyvumo ir patiems tvarkytis su savo nuosavybe – tik taip įmanoma nuspręsti, kokius darbus reikia, kada ir už kiek atlikti, derėtis dėl kainos su paslaugos teikėju. Dabar gi sumokate tą kainą, kokią jūsų paprašo sumokėti. 

Manau, reikia pakeisti požiūrį į sovietinę sistemą, kurios vis dar laikomės įsikibę.  Remiantis geros praktikos pavyzdžiais, daugumoje Europos Sąjungos šalių atsakomybė už savo turtą perduota tam, kam ir priklauso – patiems gyventojams. 

Juozas Antanaitis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?