Iššūkių tikrai nemažai, jau dešimtmetį konkuruodami dėl krepšelių universitetai prismulkino studijų programų, pradėjo jas dubliuoti vos ne visuose universitetuose, o mažėjant stojančiųjų skaičiui ir aukštojo mokslo finansavimui, ėmė kristi ir studijų kokybė. Švietimo ir mokslo ministerijos pastangos kelti studijų stojimo kartelę ir stabdyti programas, kuriose susirenka mažesnis studentų skaičius situaciją dar pablogino, mažesnių universitetų, ypač regioninių, stojančiųjų skaičiai dar labiau nukrito, spaudos puslapiuose vėl sumirgėjo universitetų „mirtininkų“ sąrašai.
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) puikiai suvokia reformos būtinumą, supranta jos esmę ir vienareikšmiškai pasisako už jos įgyvendinimą. Dar daugiau – mes reformą pradėjome jau prieš trejus metus ir laikome save reformos garvežiu.
Įkūrėme klasterį su Lietuvos edukologijos, Klaipėdos ir Šiaulių universitetais, o vėliau pradėjome planuoti ir bendrą veiklą su Aleksandro Stulginskio universitetu. Tokiam planui pritaria universitetų bendruomenės, nes eidami tokiu keliu pasieksime visos Lietuvos aukštajam mokslui keliamus tikslus – pagerinsime studijų kokybę, sumažinsime studijų programų skaičių, konsoliduosime mokslinį potencialą, efektyviau išnaudosime infrastruktūrą.
Optimizuoja studijų programas
Šiemet kaip ir ankstesniais metais tikslingai mažiname studijų programų skaičių jas stambindami. Šiemet per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti, vykdome priėmimą į 38 studijų programas, praėjusiais metais jų buvo 44.
Pastangos neliko neįvertintos – Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis, VDU studijų programų, akredituotų šešeriems metams, proporcija su akredituotomis trejiems metams ir neakredituotomis programomis yra viena geriausių tarp visų universitetų. Iš 90 studijų programų neakredituotos yra vos 2, o dauguma – net 62 (69 procentai), yra akredituotos 6 metams. Trejiems metams akredituotos 26 studijų programos.
Kitaip tariant, du trečdaliai studijų programų neturi jokių esminių trūkumų, o beveik visos likusios programos – tokius nedidelius trūkumus, kuriuos universitetas yra pajėgus ištaisyti pats ir tai jau daro.
Reformą įgyvendinsime eidami evoliuciniu keliu
Mūsų siūlomus pakeitimus norime įgyvendinti eidami ne revoliucijos, bet evoliucijos keliu per 3–4 metus. Jau 2011 m. prie VDU prisijungė Muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetas, tapdamas VDU Muzikos akademija. Tinklinio universiteto idėją Lietuvoje plėtojame ir toliau. Laipsniškai reformuodami LEU ir ASU sukurtume akademijų tinklą – VDU edukologijos akademija ir VDU žemės ūkio akademija, galbūt ateityje ir VDU sporto akademija (šiuo metu vyksta diskusijos su Lietuvos Sporto universitetu).
Universitetas bendrai vykdytų tas studijų programas, kurios nėra specializuotos (pvz., socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir pan.), kurios šiuo metu yra besidubliuojančios. Akademijose sukoncentruotume jų pagrindinius, specializuotus dalykus, kur jie yra stiprūs, turi geriausius specialistus, geriausią įrangą. Tai galėtų būti pirmas universitetų reorganizacijos etapas Kaune, kuris bent dešimtmečiui užtikrintų stabilią būseną. Tolimesnė ateitis priklausytų nuo Lietuvos demografinės situacijos.
Universitetų sujungimą vykdant per ilgesnį laiką, būtų galima lengviau išspręsti darbuotojų mažinimo klausimus. Jeigu finansavimas aukštajam mokslui nemažėtų, tai studentų mažėjimas leistų užtikrinti mažesnius dėstytojų darbo krūvis, atsirastų galimybė daugiau laiko skirti moksliniam darbui. Manau, tai būtų racionalesnis reformos variantas, nei drastiškai per vienus metus sujungti universitetus į du ar tris.
Juozas Augutis yra Vytauto Didžiojo universiteto rektorius.
