Iš tiesų konstitucinės teisės specialistų manymu, lenkų korta atspindi kvazipilietybę ir jos turėjimas nepažeidžia mūsų Pilietybės įstatymo. Pagal Lenkijos įstatymus lenkų korta įteikiama lenkams buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose, kurių įstatymai nenumato dvigubos pilietybės. Jeigu pamenate, pasirodžius lenkų kortai, buvo kilęs mūsų žmonių nepasitenkinimas, kad esame priskiriami Sovietų Sąjungai, nors mes buvome okupuoti.
Tačiau tokia lenkų korta neprieštarauja ES teisei, todėl mes nekvestionuojame Lenkijos valstybės sprendimo išduoti lenkų kortas. Pasakysiu dar daugiau – būtų neblogai, jeigu ir Lietuva turėtų galimybę suteikti analogiškas privilegijas mūsų išeiviams. Tai būtų svarbu visos mūsų tautos interesų išsaugojimui.
Mes nekvestionuojame Lenkijos valstybės sprendimo išduoti lenkų kortas. Pasakysiu dar daugiau – būtų neblogai, jeigu ir Lietuva turėtų galimybę suteikti analogiškas privilegijas mūsų išeiviams.
Tačiau šiandien kalbame apie kitą problemą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 ir 78 straipsnius Lietuvos Respublikos Prezidentu ar Seimo nariu gali būti renkamas pilietis, kuris nesusijęs priesaika ir pasižadėjimu užsienio valstybei. Kartais tai bandoma aiškinti labai siaurai: priesaika – tai tik kitos valstybės pilietybė, o pasižadėjimas – tai tik bendradarbiavimas su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.
Konstitucinės teisės specialistai tai supranta plačiau. Pasižadėjimo teisinė sąvoka, mano manymu, apima visus esminius įsipareigojimus kitai valstybei.
O lenkų korta jos turėtojui suteikia ne tik privilegijas, bet reikalauja prisiimti ir tam tikrus įsipareigojimus. Todėl, mano manymu, apie lenkų kortos turėjimą kandidatai į Prezidentus ar Seimo narius turėtų nurodyti savo pareiškiniuose dokumentuose. Žinoma, šiuos ginčus galutinai gali išspręsti tik Konstitucinis teismas.
Juozas Bernatonis yra teisingumo ministras, LSDP atstovas