Pilnateisiais ir lygiaverčiais Seimo nariais tampa apgailėtiną žmonių palaikymą sulaukę pretendentai. Formalistai teigia toks įstatymas, tokia mūsų parlamento rinkimų sistema. Kyla klausimas, ar tokie įstatymai neprieštarauja sveikai logikai. Gera žinia, kad šioje kadencijoje daugiau papildomų rinkimų nebus suspėta surengti. Turbūt laikas pasvarstyti kaip pakeisti tokius įstatymus, kad absurdai nesitęstų ateityje.
Politikos apžvalgininkai, įvairūs analitikai jau viešai išsakė savo nuomonę. Buvo siūloma naujų rinkimų į atsilaisvinusias vietas nedaryti, palikti neužsėstas kėdes. Tačiau akivaizdu, kad tai turėtų neigiamos įtakos Seimo veiklai. Apsunkintų sprendimų priėmimą, kai yra reikalinga kvalifikuota dauguma (Konstitucijos pataisos, apkaltos, dalyvavimas įstatymų priėmime). Kiti pasiūlė išrinktiems Seimo nariams uždrausti keisti darbą ir pareigas, neleisti išduoti rinkėjų pasitikėjimą. Tokie draudimai vargiai atitiktų Konstitucijos nuostatoms ir demokratinėms tradicijoms. Nemanau, kad Seimo nario darbas galėtų būti paverstas priverstiniu.
Turėtume ieškoti teisinių būdų kaip užpildyti laisvas Seimo narių vietas nerengiant naujų rinkimų.
Turėtume ieškoti teisinių būdų kaip užpildyti laisvas Seimo narių vietas nerengiant naujų rinkimų. Pasaulio parlamentų rinkimų praktikoje galime surasti visą tokių instrumentų paletę. Mūsų įvairiapusė rinkimų sistema sudaro galimybę pritaikyti ne vieną iš jų.
Pats paprasčiausias būdas – atsilaisvinusią vienmandatininko vietą užima kandidatas rinkimuose toje apygardoje likęs antruoju. Tokio sprendimo skeptikai aiškina, kad nelaimėlis negali būti paskelbtas laimėtoju be rinkimų. Tačiau laimėtojai dabar organizuojamuose rinkimuose gauna maždaug tris kartus mažiau balsų nei likę antraisiais ir pagal įstatymą laimėtojais skelbiami.
Kiti kritikai teigia, kad toks pralaimėtojų įteisinimas pakeistų Seimo politinę sudėtį. Iš dalies su tuo turėtume sutikti, tačiau įvertinant laisvo Seimo nario mandato principą, įstatymas neprivalo garantuoti partines proporcijas. Tuo turėtų rūpintis pačios politinės partijos. Pats absurdiškiausias kontrargumentas, kurį teko išgirsti, - pavojus, kurį sukels antrojo noras pakeisti pirmąjį. Ligota fantazija nuveda vos ne iki pasikėsinimų ar kitokių baisių grėsmių. Tai absurdiški argumentai.
Kitas paprastas būdas pasinaudoti mūsų mišrios sistemos privalumais – t.y. vienmandatininkų skyles užkaišyti daugiamandatininkais. Paprasčiausia pratęsti papildomų Seimo nario mandatų dalijimą rinkimus laimėjusiems sąrašams, sustatytiems į eilę pagal didžiausios balsų liekanos principą.
Tokiam instrumentui galioja tas pats kontrargumentas, kad pasikeistų parlamento politinė sudėtis. Kai kurie kolegos siūlo tobulinti šį būdą. Į atsilaisvinusias Seimo nario vietas, patvirtinti neišrinktus kolegas iš to paties sąrašo. O universalųjį sąrašų eilės principą naudoti tik tuomet, kai atsilaisvino vieta Seimo nario, kuris nėra daugiamandatėje laimėjusiuose sąrašuose. Tai vėlgi paprastas, aiškus ir rinkėjų palaikymu paremtas laisvų vietų užpildymo instrumentas.
Laikas pagalvoti kaip reikėtų pakeisti įstatymą, kad nešvaistytume biudžeto pinigų, nediskredituotume rinkimų ir paties Seimo.
Laikas pagalvoti kaip reikėtų pakeisti įstatymą, kad nešvaistytume biudžeto pinigų, nediskredituotume rinkimų ir paties Seimo. Mano pasiūlyti variantai nėra vieninteliai. Siūlykite savo sprendimus, paremtus kitų parlamentų praktika. Svarbiausia, kad dabartiniam absurdui padarytume galą.
Juozas Bernatonis yra Seimo narys
