Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Juozas Dapšauskas: Farmacininkų, ligoninių, ligų ar sveikatos forumas?

Praėjusios savaitės pabaigoje Vilniuje, viename iš prabangių viešbučių, vyko „Sveikatos forumo“ organizuota konferencija „Sveikatą 2020 metams kuriame šiandien“.

Patį pavadinimą pirmiausia reikėtų patikslinti: kalbos apie sveikatą ir finansų paiešką gydymui kuriame šiandien. Tai kas buvo kalbama forume iš esmės nieko naujo, panašiai kaip priešrinkiminės agitacijos ir programos: sieksime, skatinsime, reikėtų ir... Paėmus prieš 15 – 20 metų kokią kasetę, kur įrašyta panaši konferencija ir šios konferencijos CD – tas pat, laikas skiriasi, technologijos taip pat, o kalbelės tos pačios.

„Sveikatos forumas“ suteiks galimybę diskutuoti apie Lietuvos sveikatos prioritetus, iššūkius ir tikslus, taip nutiesiant kelius jos tobulinimui,“ – sakoma forumo veiklą pristatančiame tekste. O kokie realūs prioritetai?

Konferenciją didžiąja dalimi finansavo farmacininkai, suprantama investuodami ir  tikėdamiesi dar didesnės grąžos, suformuluojant prioritetus, norimus įpiršti Vyriausybei. Dėl viešųjų ryšių vaizdo, šioje konferencijoje nemažas dėmesys skiriamas visuomenės sveikatai, bet kalbos nieko nereiškia – esmė, kur nukreipiami finansai ir kas praktiškai daroma vadinamajame sveikatos (gydymo) sektoriuje.

Forumo esmę ir kontekstą galime įsivaizduoti – kaip ir su alkoholio pramonės inicijuojama ir remiama alkoholio vartojimo mažinimo programa.

Forumo esmę ir kontekstą galime įsivaizduoti – kaip ir su alkoholio pramonės inicijuojama ir remiama alkoholio vartojimo mažinimo programa. Nesunku suprasti, kad rezultatų nenorima pasiekti. Koks kvailas verslas būtų, kad norėtų sumažinti savo verslo pelnus? Būtent yra siekiama išlaikyti pastovias ir dar augančias pajamas.

Nevyriausybininkai jau pavasarį buvo suderinę, kad tikrai akivaizdžių rezultatų pasiekusios sveikatingumo srityje Suomijos atstovas, Šiaurės Karelijos projekto vadovas prof. Pekka Puska dalyvaus Seime organizuojamoje įžanginėje konferencijoje į 2013 – uosius – Sveikatingumo metus, bet vėliau išgirdo viliojimus, kad P. Puska geriau tegu atvyksta į šį farmacininkų remiamą forumą. Profesorius, supratęs kur čia reikalas, atvyko į NVO rengiamą konferenciją: “2013-jie – sveikatingumo metai: ar įmanoma visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje?" ( 2012 11 19, vaizdo įrašas), o ne į gerai apmokamą farmacininkų.

Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos generalinis direktorius Richard Bergström protino gydymo ir valdžios atstovus, kad visos Europos mastu sumažėjo vyriausybių biudžetai skirti vaistams kompensuoti ir kad reikia tokią klaidą greitai spręsti, didinti sumas kompensuojamiems vaistams iš valstybės biudžeto, juk svarbiausia yra sveikata. Taip, sveikata, tik gal svarbiausia šiuo atveju yra farmacijos pelnai, o ne sveikata? O užklausus, kodėl krizės laiku sumažinus gydymui skirtą biudžetą, nuo 2008 m. kasmet maždaug po metus kilo vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje – į tai nesulaukiau forumo dalyvių atsakymo.

Kad būtų dar gražesnis vaizdas forume, net NVO atstovams suteikiama galimybė pasisakyti ir jie įrašyti į programą. Tik ji prasidėjo vakare apie 17 val., kai iš visų konferencijos dalyvių beliko vos penktadalis ir, suprantama, diskutuoti niekam nebebuvo noro.

Labiausiai vertas dėmesio, kuriame buvo kalbama apie praktines programas ir pasiektus apčiuopiamus rezultatus, buvo Alberto universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorės  Sylvie Stanchenko praktinis pranešimas apie Kanados sveikatingumo projektus: „Tarpsektorinis bendradarbiavimas kontroliuojant LNL: Kanados patirtis“. Tarpe kitų pasiekimų tai, kad šiandien Kanadoje rūkančiųjų skaičius sumažintas iki 17 proc.

Visiškai nesuprantamas ir asociacijos „Sveikatos forumo“ tarybos pirmininko prof. Viliaus Grabausko, pasibaigusios Lietuvos sveikatos programos 1998 – 2010 m. ir naujos 2011 – 2020 kūrėjo įvardinti rezultatai: „Einame teisinga linkme“. O kokie rezultatai tos linkmės? Kur mes einame? Arba, tiksliau, ėjome kurdami popierines brangiai kainuojančias programas? Gal galiausiai keisime kryptį? Nuo kalbelių prie darbų. Tokia konferencija parodo, kad kontrolę, įtaką politikams, akademinę galią apjungiant universitetus, gydymo įstaigas ir farmaciją norima išlaikyti ir kitus 2 dešimtmečius. Manau, gana. Forume buvo pateikti skaičiai, kad Lenkija nuo 1991 m. širdies kraujagyslių ligų skaičių sumažino 25 proc., o Lietuvoje ir šiandien vidutinė gyvenimo trukmė viena trumpiausių Europoje, kodėl lietuviai nuo širdies ligų miršta 2 kartus dažniau nei europiečiai? Nesveiko gyvenimo būdo ligoms gydyti išleidžiame milijardus litų kasmet. Linkmė tikrai turi būti kita nei buvo.

Vyriausybei kuriant 2013 – ųjų -Sveikatingumo metų programos priemones kaip pagrindas buvo pasiūlyta 12 mėnesių programa, kai kiekvienas mėnuo turėtų savo atskirą temą, aptariamą problematiką, tačiau Vyriausybei pasirodė per sudėtinga tokia konkreti programa. Čia labai greitai be jokių milžiniškų pinigų tokią programą galima sukurti, o jos įgyvendinimui taip pat reikės žymiai mažiau pinigų nei gydymui ir kitoms nesveiko gyvenimo būdo pasekmėms.

Siūlytos Vyriausybei 12 mėn. temos: sausis – sveika pradžia: nėštumas, gimdymas, kūdikystė; vasaris – organizmo (dvasinio, psichinio, fizinio)  atsparumo mėnuo;  kovas – dvasinė sveikata; balandis – švari aplinka; gegužė – judėjimas; birželis – sveikos šeimos mėnuo;  liepa – gamtos ir natūraliosios medicinos; rugpjūtis – laiminga branda (senatvė); rugsėjis – sveika mokykla; spalis – sveika mityba; lapkritis – be žalingų įpročių, priklausomybių; gruodis – žvilgsnis į ateitį: startas Visuomenės sveikatos gelbėjimo programai.

Farmacinių kompanijų remtame  forume kalbėta apie visuomenės sveikatą ir daugybę kartų pabrėžta, kad nuo „sveikatos sektoriaus“ tepriklauso nedidelė dalis sveikatos

Farmacinių kompanijų remtame  forume kalbėta apie visuomenės sveikatą ir daugybę kartų pabrėžta, kad nuo „sveikatos sektoriaus“ tepriklauso nedidelė dalis sveikatos – čia įtakoja kiti sektoriai. Mintis teisinga, bet išreiškiama netinkamais žodžiais: nuo „gydymo sektoriaus“ tepriklauso tik 10 proc., taip teigia seniai PSO. Bet konferencija ir buvo skirta tam, kad tą medicinos sektorių, kuris telemia tik 10 proc. žmogaus sveikatos, kaip rėmė taip ir remtų kuo labiau valstybė savo milijardiniais pinigais, surinktais iš dar likusių sveikų žmonių.

Gana perrašinėti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iš europinių dokumentų skambias frazes ir siekius, laikas tai rezultatyviai įgyvendinti.

Galima startuoti Sveikatingumo metais su permainomis ypač kad ir naujoji valdžia palankiai žiūri į nevyriausybinių organizacijų suformuluotus Sveikatingumo metų siekius „2013-ieji – Sveikatos metai – proga sukurti veikiančią sveikatinimo sistemą“. Startuojam ir nesustojam – rezultatai garantuoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?