Skaudu buvo girdėti iš paties aukščiausių šalies vadovų, kaip „stambūs“ medienos perdirbėjai – „rykliai“ – nori prastumti sau naudingas įstatymo pataisas.
Tema, pasirodo dar neišsemta, ir toliau, gvildenant urėdijų pertvarkymo reikalus, bandoma manipuliuoti medienos perdirbėjais ir kitais „blogais kapitalistais“. Nors nežinau, ar taip kalbėjusieji priskyrė mane prie „ryklių“.
Kalbu apie gegužės 6-ąją Mišrios Seimo narių grupės išplatintą informaciją, jog nesutinka su Prezidentės veto Miškų įstatymo pataisoms. Neva urėdijų stambinimas turi paslėptą prasmę – padėti neskaidriam verslui daryti neskaidrius sandėrius.
Raginu juos, turint duomenų apie neskaidrų verslą, nedelsiant informuoti specialiąsias tarnybas, tačiau nešmeižti ir nemesti šešėlio verslininkams, duodantiems darbo apie 40 tūkstančių žmonių, mokantiems mokesčius valstybės biudžetui, mažinantiems bedarbystę regionuose ir t.t.
Raginu turint duomenų apie neskaidrų verslą nedelsiant informuoti specialiąsias tarnybas, tačiau nešmeižti ir nemesti šešėlio verslininkams, duodantiems darbo apie 40 tūkstančių žmonių.
Noriu paklausti „ryklių“ epitetais besisvaidančių, taip pat tų pačių Seimo narių A.Stancikienės ir L.Balsio – atsakykite, prašom, kodėl medienos apdirbimo įmonė, kuri į gamybą investuoja dešimtis milijonų eurų, pirkdamos medieną nepajėgia konkuruoti su lentpjūve, kurioje dirba vienas, dar nuo sovietmečio likęs, pjovimo įrenginys ir mediena vežama tokio pat senumo „Ural“ miškovežiu?
Kodėl naujausiomis technologijomis aprūpintoje įmonėje turint galimybę užsidirbti 50 proc. didesnį atlyginimą (remiamasi oficialiai mokamu darbo užmokesčiu) darbininkas atsisako dirbti ir renkasi kaimynystėje stovinčią lentpjūvę su sovietmečio įrenginiais? (įmonės, esant poreikiui, galės būti įvardintos)?
Mes, Lietuvoje dirbantys tiek smulkūs, tiek stambūs medienos perdirbėjai esame patenkinti valdžios sprendimu, kad Vyriausybei pavesta padėti mums apsirūpinti žaliava perdirbimui, nes sąžiningai tarpusavyje konkuruojant jokių išskirtinių sąlygų nereikia. Svarbiausia, kad turėtume galimybę apsirūpinti žaliava bei tikimės, kad mediena, kuri gali būti perdirbta Lietuvos įmonių, nebus išvežama kelti kitų šalių ekonomikų.
Noriu atkreipti dėmesį, jog tikrai yra gerai besitvarkančių urėdijų, tačiau yra ir tokių, kurių veikla abejotina bei reikalaujanti reformų. Jeigu valstybės vadovai nori šioje srityje padaryti tvarką, reikia leisti jiems dirbti, nelaukiant dar 17 metų.
„Juodojo“ verslo nedarantys perdirbėjai tikrai nebijo jokio viešumo bei reformų, medieną visada perkame sąžiningai aukcionuose.
Ir jeigu generalinis urėdas turi bei vykdo reformą, grindžiamą ekonominiais skaičiavimais, jį reikia tik palaikyti, nors tai ir ne visiems gali patikti.
„Juodojo“ verslo nedarantys perdirbėjai tikrai nebijo jokio viešumo bei reformų, medieną visada perkame sąžiningai aukcionuose.
Dar vadovaujant ankstesniam generaliniam miškų urėdui patys siūlėme – filmuokime medienos pardavimo procesus, viešinkime visus negatyvius reiškinius. Tačiau ne visi to nori.
Apibendrindamas galiu drąsiai teigti, jog mūsų asociacijos įmonės palaiko ir palaikys bet kokias reformas, kurios didins skaidrumą, viešumą bei ilgalaikę ekonominę naudą valstybiniams miškams. Viso to rezultatas – galimybė vystyti skaidrų verslą šalyje, ko mes ir siekiame.
Juozupas Zimnickas yra Medienos perdirbėjų asociacijos direktorius
